G. Labuckienė: naujų svajonių paieškos

FIBA nuotr.

Dažnai sakoma, jog svajoti reikia atsargiai, nes svajonės ima ir išsipildo. Su pastaruoju posakiu veikiausiai puikiai susipažinusi Giedrė Labuckienė. Mat, pasak krepšininkės, ji jau viską turi. Šalia - graži šeima, o prieš akis - karjeros stotelė aukščiausioje Ispanijos moterų krepšinio lygoje ir Eurolygoje rungtyniaujančiame klube. Tiesa, pastarasis taip pat anksčiau buvo G.Labuckienės svajonių sąraše.



G.Labuckienė liepos 15 d. minėjo savo 30-ąjį gimtadienį. Krepšininkė pripažino, jog švęsti savo gimtadienių ji nemėgsta.

„Beveik visos vasaros buvo „parduotos“. Tokiu metu visą laiką būdavau arba lėktuve, arba rinktinėje, arba stovykloje, arba kelionėje. Taigi net nėra susiformavusio įpročio švęsti gimtadienį. Tačiau dabar - 30-metis ir vasara laisvesnė. Galima sakyti, jau „jaučiasi“ ir tas skaičius, ir ta branda, ir kad gimtadienis“, - „Vakaro žinioms“ kalbėjo sportininkė.

Tiesa, pasak G.Labuckienės, ne tik dėl krepšininkės karjeros gimtadieniui „nelikdavo laiko“, tiesiog jau nuo paauglystės ji neturėjo tradicijos savo dienos švęsti, pavyzdžiui, draugų rate.

„O jau žaidžiant krepšinį, keičiau komandas, miestus, vietas, tad daug žmonių irgi keitėsi. Turbūt net nebūtų buvę su kuo tas dideles šventes švęsti, išskyrus, žinoma, šeimą“, - teigė krepšininkė.

G.Labuckienė (buvusi Paugaitė) už krepšininko Arno Labucko ištekėjo 2017 m. birželį. Nuo to laiko pora gimtadienius stengiasi sutikti kelionėse: „Dabar esame Nidoje. Jokio ypatingo šventimo, tiesiog vakarienė su mano tėvais.“

Pusė G.Labuckienės gyvenimo atiduota sportui. Kaip pati sako, sportuoti ji pradėjo vėlai, būdama 14 metų. O profesionaliai tuo užsiima jau apie 10-12 metų. „Negalėčiau pasakyti, jog tai yra labai daug“, - šypsodamasi pridūrė krepšininkė.

Tačiau gimtadienis jau praėjo ir vėl artėja darbai. Artimiausiuose jos sportiniuose planuose - Lietuvos moterų krepšinio rinktinės stovykla Druskininkuose, prasidėsianti liepos 27 d.

„Rinktinės stovyklos laukiu vien dėl režimo, dėl „sportinio kvapo“, dėl treniruočių. Kalbant apie merginas, iš vyresniųjų jų nedaug ir likę, bus daug jaunimo. Yra nemažai permainų, taigi negaliu sakyti, jog dėl žmonių pasiilgau rinktinės. Aišku, negali žinoti, kaip dabar bus, galbūt susiformuos nauji ryšiai“, - pasakojo G.Labuckienė.

Iškart po nacionalinės komandos stovyklos krepšininkė su visa šeimyna kels sparnus į Ispaniją. Vidurio puolėja pasirašė sutartį su aukščiausioje šios šalies moterų krepšinio lygoje rungtyniaujančiu Žironos „Spar“ klubu. Praėjusį sezoną G.Labuckienė atstovavo Liublino AZS UMCS (Lenkija) komandai.

„Vieną rytą paklausiau vyro, kokia būtų jo svajonių komanda, kur norėtų važiuoti. Jis paminėjo Žironą. Tai buvo mūsų svajonė. Jeigu kas būtų leidęs rinktis, mes visada būtume rinkęsi Europą ir Žironą. Taigi klausimų, kodėl buvo pasirinktas tas variantas, net nėra. Buvau pasakiusi agentui, kad nors pinigai ir būtų mažesni, bet noriu šiltos šalies. Žinojome, kad po viruso daug kur gali būti krizė, tad tiesiog su vaiku norėjome gyventi ten, kur šilta ir linksma, o ne kažkur „tamsiai“ pusę metų. Buvo pasirinkimas mažas Lenkijos miestelis. Ten būčiau gavusi daugiau pinigų ir mažiau rungtynių, bet pasirinkau Žironą su mažiau pinigų ir daugiau rungtynių. Tiesiog, manau, mes ten būsime laimingesni. Ir dabar esame dėl to labai patenkinti, laukiame“, - atviravo G.Labuckienė.

Pasak krepšininkės, net nebuvo labai svarbu, kokiuose turnyruose klubas žaidžia. Jos prioritetai jau pasikeitė. Prieš pusantrų metų G.Labuckienė tapo mama, šeimai gimė sūnus Kevinas.

„Daugiau laiko norėčiau praleisti namie. Tačiau, kai pasirašiau sutartį su klubu, kuris žaidžia Eurolygoje, susimąsčiau, jog gal vis dėlto mano karjera dar „nesileidžia“, gal dar kažką „užkabinsiu“. Azartas vis dar atsiranda. Nors Eurolyga nėra mano prioritetas. Dabar prioritetas yra geros sąlygos, kad būtų kiemas, šilta. Karjeriste aš niekada nebuvau. Tiesiog galbūt sekasi, - teigė G.Labuckienė. - Profesionalios karjeros pradžioje maniau, jog būsiu kaip visos tuometinio Vilniaus „Lietuvos telekomo“ žaidėjos. Atrodo, jog jos visą gyvenimą žaidė tame klube, turėjo butus sostinėje. Kai 19-os metų atvažiavau į tada jau Vilniaus TEO komandą, galvojau, jog nuo dabar visą gyvenimą ir darysiu taip, kaip darė Sandra Valužytė. Tačiau paskui komandos neliko ir teko vykti į užsienį, viskas apsivertė. Taip metai po metų ir einu į priekį.“

Krepšininkė neslepia, jog buvo momentų, kai buvo sudėtinga derinti motinystę su sportu. Sunkiausia buvo iki tol, kol sūnus sulaukė vienerių. „Tuomet manęs laukė pirmas sugrįžimas į aikštelę po nėštumo. Mes - nauji tėveliai, vaikas nemiega, maitinu, viskas nauja. Tas laikotarpis, kai jam buvo nuo pusmečio iki metų, buvo labai sunkus. Dabar viskas lengvėja, viskas jau atrodo „gėlytės“ ir džiaugsmai. Vaikas ir miega, ir valgo. Taigi galime ir pasportuoti, ir viską spėti“, - pasakojo krepšininkė.

Ko G.Labuckienė sau palinkėtų gimtadienio proga? Jos atsakymas - svajonių.

„Būna, jog man sako, kad jau viską turiu, tad kokios dabar mano svajonės? Iš tikrųjų, nežinau. Tiesiog norisi gerinti gyvenimo kokybę, nes kažkokių konkretesnių svajonių nebėra. Žinoma, dar norisi keliauti. Tačiau, apskritai, norisi kokybiškai gyventi, kad būtume dar laimingesni“, - šypsodamasi sakė G.Labuckienė.





Aistė Labinaitė | Respublika.lt