„Žalgirio metraštis“: „Rytas“ atidavė visas jėgas, o „Žalgiris“ žaidė „viena koja“ ir laimėjo

„Betsafe–LKL“ čempionate Kauno „Žalgiris“ iškovojo penktąją pergalę. Sekmadienį išvykoje žalgiriečiai rezultatu 84:72 (16:24, 18:18, 28:10, 22:20) įveikė Vilniaus „Ryto“ komandą.



Po šio mačo „Žalgirio metraštis“ pateikia mačo analizę. Kviečiame paskaityti (Tekstas neredaguotas):

„Rungtynės vyko, kaip ir prognozuota.

Pirmoji varžybų pusė


Pirmasis keistas nutikimas buvo tas, kad „Žalgiris“ atrodė nustebintas greito ir sėkmingo „Ryto“ žaidimo. Keista, nes savaitę iki šių varžybų visi apie tai tik ir kalbėjome, kad „Rytas“ stengiasi žaisti greitą, tolimais metimais paremtą krepšinį. Visgi atrodė, kad „Žalgiris“ to nebūtų girdėjęs ir gynyboje lakstė kaip šuo trimis kojomis. Tuo metu vilniečiai bėgo, lėkė, metė ir pataikė beveik viską iš žaidimo.

Tuo metu kauniečiai atrodė miegantys lyg po sunkios nakties ir tik viena akimi prasimerkę. Visgi tie du kartai per pirmus du kėlinius, kai žalgiriečiai nuspręsdavo pasirąžyti, iš karto priartindavo mus per kelis metimus, tad jaudulio toks žaidimas ir nesukėlė, nes akivaizdžiai matėsi, jog pasieksime savo tikslus tada, kai jau pagaliau nuspręsime žaisti ir įjungsime trečią (antrą?) pavarą.

Taigi per pirmus du kėlinius „Rytas“ rodė nagus žaisdami tokį žaidimą kaip ir visada – sumesdami daugiau taškų nei priešininkai. Ir tai jiems, turiu pasakyti, puikiai sekėsi. Girdžiūnas (15 taškų) atrodė, kaip sušniojęs kokio nors jaunystės eliksyro ir skraidė po aikštelę kaip „Neptūno“ laikais bei sužaidė kone karjeros „Ryte“ rungtynes. Jacksonas, Butkevičius, Gustys, Kitsingas – visi judėjo tvarkingai ir rinko taškus. Tik visa tai pasibaigė, kai „Žalgiris“ nusprendė, kad jau gana.

Antroji varžybų pusė

Trečiajame kėlinyje netikėtai pasibaigė „Ryto“ energija, ir visas žaidimas sugriuvo. Pamenate, buvo kažkada tokia reklama apie Energizer zuikutį? Tai va, „Rytas“ atrodė kaip tas zuikutis, kuris įnirtingai muša būgną, o tada prastos kokybės elementai išsikrauna ir juos reikia pakeisti geraisiais „Energizer“ elementais. Deja, bet Kairys juo pamiršo pasiimti (o galbūt ir visai neturėjo). Vilniaus komanda, kaip ir įprasta silpnesnei komandai, žaidimą rėmė tolimais metimais. Visgi jie negali visas varžybas kristi. Be to, naudotis tokia žaidybine taktika puolime prieš „Žalgirį“, kuris turi du ar tris kartus geresnę toliašaudę artileriją, yra neprotinga. Tai atsispindėjo ir galutiniame pataikymo procente iš toli: Žalgiris 45% (13/29), „Rytas“ 35% (8/23).

Nuo trečio kėlinio vidurio „Žalgiris“ pakeitė du dalykus: gynybą prieš „Rytą“, kai buvo eliminuoti laisvi metimai nuo trijų taškų zonos, ir pradėjo mėgautis žaidimu. Milas (9 taškai 3/4 tritaškiai) ir Grigonis (13 taškų ir 12 naudingumo balų) parodė savo gebėjimus iš toli, o Lauvergne (11 taškų ir 15 naudingumo balų) darė ką tik norėjo baudos aikštelėje abejose aikštės pusėse, nes Gustys buvo išsikrovęs, o ir talentu negali lygintis su prancūzu, o McCullough apskritai pasirodė kaip vieno žemiausių krepšinio IQ savininkas. Apie Lydeką tylu, nes ir jis buvo tylus. Joffrey absoliučiai smaginosi ir atrodė, kad jis tiesiog žaidžia prieš gerokai žemesnės lygos komandą.

Tiesa, kaip du svarbiausius žaidėjus reiktų paminėti Luką Lekavičių ir Augustiną Rubitą, kurie per pirmus du su puse kėlinio atrodė kaip vieninteliai žalgiriečiai, norintys laimėti varžybas nuo pat jų pradžios. Svarbiausiais momentais, kai „Rytas“ rodė nagus, Kauno komandą į priekį traukė Lukas (12 taškų ir puikus pataikymo procentas) Augustinas (12 taškų, 15 naudingumo balų ir 4/5 metimų iš žaidimo). Jeigu ne šis duetas, tikėtina, pirmą varžybų pusę būtume uždarę turėdami ir didesnį nei 8 taškai deficitą.


Pabaigai

„Rytas“ iš komandos, pelnančios 100 taškų per varžybas, virto komanda, kuri pelno tiek, kiek jai leidžia rimtesnis priešininkas. „Žalgiris“ pirmus du kėlinius labai nesidraskė ir taip suteikė šansą priešininkams žaisti tokiu ritmu, prie kokio jie buvo pratę. Bet kai atėjo laikas imti žaidimą į savo rankas, kauniečiai taip ir padarė, o tada „Rytas“ liko su trisdešimčia taškų mažiau nei įprastai LKL‘e.

Šios varžybos pateikė labai įdomių statistinių faktų. Kaip žinome, „Rytas“ propaguoja greitą, dinamišką žaidimą, paremtą trumpomis atakomis ir metimais iš trijų taškų zonos. Visgi, visose grafose, kurios yra greito žaidimo kertiniai elementai (taškai greitose atakose – 7 prieš kauniečių 17; tritaškiai metimai 8 prieš kauniečių 13; rezultatyvūs perdavimai 12 prieš kauniečių 22), vilniečiai stipriai atsiliko nuo Kauno komandos. Vienintelė vieta, kur „Rytas“ pirmavo prieš „Žalgirį“, buvo taškai baudos aikštelėje (34 prieš 24), o tai yra grafa, kurioje dažniausiai pirmauja tos komandos, kurios žaidžia visai kitokį krepšinį nei kad teigia žaidžiąs „Rytas“.


Kitas įdomus elementas – nei vienas „Ryto“ žaidėjas neturėjo teigiamo +/- rezultato. Geriausiai komandoje pasirodė Gustys ir Kitsingas, surinkę po 0. Tai reiškia, kad nei viena Kairio naudota taktika ir žaidėjų kombinacija prieš „Žalgirį“ galutiniame rezultate nebuvo sėkminga, nes visi žaidėjai turėjo neigiamą rezultatą +/- grafoje.

Visi šie dalykai mums sako, kad pirmus du kėlinius „Rytas“ lyg ir primetė savo žaidimo stilių „Žalgiriui“, tačiau vienintelė tokios taktikos problema buvo ta, kad tas žaidimas, kurį vilniečiai pasiūlė kauniečiams, buvo jų pačių mėgstamas ir propaguojamas. Vienu žodžiu Vilniaus „Perlas“ (ups...) bandė laimėti prieš „Žalgirį“, primesdami jiems tokį žaidimą, kokį jie ir mėgsta. Argi ne cirkas? Taigi ko vilniečiai norėjo, tą ir gavo.

Smagios būna varžybos, kai matai, kad priešininkas atiduoda visas jėgas ir vis tiek nesugeba išplaukti prieš komandą, kuri žaidžia viena koja ir dar be didelio noro laimėti. Kita vertus, ir liūdna, nes tikėjomės, kad šis sezonas bus „Ryto“ atgimimas, ir intriga sugrįš į derbių aikšteles. Na, bet visko dar gali nutikti, tad lauksime, o dabar – Žalia Balta!“, - rašė V. Čeponis.






Krepsiniozinios.lt

Video rekomendacijos: