Prieš 25-erius metus - istorinis „Žalgirio“ triumfas Eurolygoje

Prieš 25-erius metus - istorinis „Žalgirio“ triumfas Eurolygoje

Prieš 25-erius metus, 1999-ųjų balandžio 22-ąją, Kauno „Žalgiris“ iškovojo didžiausią pergalę klubo istorijoje – tapo Eurolygos čempionu.



Krepsiniozinios.lt siūlo prisiminti kauniečių triumfą Miunchene.

Debiutantė pasiėmė viską

1998-1999 metais Kauno „Žalgirio“ komanda pirmą kartą rungtyniavo Eurolygoje. Nežinomi ir nepopuliarūs, tačiau ambicingi vyrukai nusprendė nepasiduoti visiems puikiai pažįstamoms Eurolygos komandoms. „Žalgiryje“ tą sezoną rungtyniavo Saulius Štombergas, Mindaugas Žukauskas, Eurelijus Žukauskas, Darius Maskoliūnas, Kęstutis Šeštokas, Tomas Masiulis, Dainius Adomaitis, Giedrius Gustas taip pat legionieriai: Anthony Bowie ir Tyusas Edney iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jiri Zidekas iš Čekijos. Komandos vyriausiasis treneris buvo Jonas Kazlauskas.

„Žalgiris“ pirmajame Eurolygos reguliariojo sezono etape pralaimėjo vos 2 kartus: Stambulo „Fenerbahce“ ekipai 84:99 ir Saratovo „Avtodor“ komandai 82:87. Tačiau iškovojo aštuonias pergales. Po žalgiriečių kojom krito: ta pati Stambulo „Fenerbahce“ (64:59), Varezės „Roosters“ du karus (97:81 ir 84:75), Saratovo „Avtodor“ (77:62), Viktoijos „Tau Ceramica“ du kartus (97:91 ir 80:76) bei Po Ortezo „Po Orthez“ taip pat pralaimėjo abu kartus (70:67 ir 66:56).



Antrasis Eurolygos etapas prasidėjo nesėkme Belgrade, „Žalgiris“ pralaimėjo „Crvena zvezda“ ekipai rezultatu 69:77. Tačiau netrukus kauniečiai turėjo progą atsirevanšuoti ir jos nepraleido, Kaune „Žalgiris“ sutriuškino varžovus – 91:65. Vėliau savo žiūrovų akivaizdoje kauniečiai palaužė Manresos „TDK“ ekipą 75:66. Atsakomosiose rungtynėse virė įnirtinga kova iki paskutinės sekundės, Ispanijoje Lietuvos čempionai išplėšė pergalę rezultatu 80:78. Pergalingus taškus, mesdamas baudas, pelnė J. Zidekas. Paskutinė „Žalgirio“ nukauta komanda antrame etape – Zagrebo „Cibona“ (79:71). O reguliarųjį sezoną kauniečiai baigė pralaimėjimu namuose „Cibonai“ rezultatu 64:74. Pralaimėjimas nieko nereiškė – „Žalgiris“ išliko grupės lyderiu.

Paskutiniai žingsniai triumfo link

Atkrintamųjų varžybų metu „Žalgiris“ žengė pergalingai. Aštuntfinalyje kauniečių laukė Stambulo „Ulker“ komanda. Kova prasidėjo laikinojoje sostinėje ir pasinaudoję aikštės pranašumu žalgiriečiai nugalėjo turkus 76:62. Varžovai tikėjosi revanšo, tačiau tokios galimybės jiems nesuteikė „Žalgiris“ ir Stambule rezultatu 93:82 iškovojo pergalę. Ketvirtfinalyje laukė susitikimas su dar viena Turkijos ekipa – Stambulo „Efes Pilsen“. Namuose „Žalgirio“ laukė vienas sunkiausių sezono išbandymų, kauniečiai tik po atkaklios kovos, vieno taško skirtumu šventė pergalę – 69:68. Vis dėlto puikiai rungtyniavę Stambule „Žalgirio“ krepšininkai užsitikrino vietą pusfinalyje ir nugalėjo turkus rezultatu 84:70.

Pusfinalyje „Žalgiris“ kovėsi su Pirėjo „Olympiacos“ klubu ir nugalėjo graikus rezultatu 87:71. Žalgiriečiai puikiai žaidė visas rungtynes. Po A. Bowie tritaškio antrajame kėlinyje Kauno komandos pranašumas išaugo iki 22 taškų. Jau tuomet visa intriga pusfinalio rungtynėse išgaravo. Tokiose svarbiose varžybose, kitaip nei įprasta, nuo suolo bent kartą paliko visi 10 „Žalgirio“ žaidėjų. Į pergalę kauniečius vedė A. Bowie, pelnęs 19 taškų, D.Adomaitis, surinkęs 15 bei T.Edney – 13 taškų, 6 rezultatyvūs perdavimai.

Toks buvo Eurolygos debiutantės kelias iki finalo. Finalo, apie kurį prieš turnyrą daugelis nedrįso net pasvajoti. Jauni, ambicingi, tačiau niekam nežinomi krepšininkai, atvykę iš mažutės valstybės, sugebėjo sukurti stebuklą – prasibrauti į stipriausios Europos lygos finalą. Tuomet dar nevisi tikėjo, kad stebuklas bus padvigubintas. Finalo varžovė buvo Eurolygos čempionų titulą ginanti Bolonijos „Kinder“ ekipa. Vis dėlto, „Žalgirio“ tą sezoną sustabdyti nebegalėjo net jie. Juk sakoma – apetitas kyla bevalgant. Žalgiriečių trofėjų alkis buvo milžiniškas, todėl finale jie pribloškė priešininkus. Pirmajame kėlinyje kauniečiai pataikė visus 5 mestus tritaškius. Iki didžiosios pertraukos žalgiriečiai aikštėje skraidė lyg ant sparnų, rezultatas buvo 52:35. Antroje rungtynių dalyje italai šiek tiek sušvelnino rezultatą ir sukūrė intrigą, tačiau „Žalgiris“ iškovojo paskutinę ir didžiausią pirmojo Eurolygos sezono pergalę rezultatu 82:74. A. Bowie čempionams pelnė 17 taškų, T.Edney - 14 taškų, atliko 6 rezultatyvius perdavimus, J.Zidekas – 12 taškų ir atkovojo 6 kamuolius, S.Štombergas taip pat pelnė 12 taškų.

Kodėl taurė atsidūrė „Žalgirio“ rankose?

„Visi grožėjosi puolimu, bet niekas neatkreipė dėmesio į kitą dalyką: jei varžovai įmesdavo mažiau taškų, vadinasi ir mūsų gynyba buvo gera. Manau, kad puolimas yra žaidėjų talentas, o gynyba – trenerių darbas. Visi nori nepakartojamo reginio. Be abejo, Edney tai demonstravo virtuoziškais prasiveržimais. Bet turėjome geležinės gynybos specialistus Maskoliūną ir M.Žukauską. O kur dar universalieji Štombergas ir Bowie. Mūsų gynyba buvo subalansuota ir gana stipri. Turėjome E. Žukauską – vieną geriausių kamuolių blokuotojų. Manau, neįmanoma pasiekti tokios pergalės vien puolimu arba tik ginantis“, - pergalės priežastys atskleidė treneris J. Kazlauskas.


Vyriausiojo trenerio asistentas A. Brazys taip pat turėjo savo nuomonę apie „Žalgirio“ sėkmę. „Mums pasisekė su viršūnėlėmis ir šaknelėmis. Juk tuo metu vyko NBA lokautas, tad turėjome galimybę pasikviesti ir T.Edney, ir J.Zideką. O lietuviai krepšininkai buvo patys stipriausi tuo metu“, - aiškino strategas. Taip pat Brazys pasakojo, kad labiausiai jam įstrigo rungtynės su Turkijos klubais, „Žalgiris“ įveikė visas turkų ekipas.

Pergalė pasiekta komandinėmis pastangomis ir sunkiu darbu sezono metu – taip tvirtino beveik visi žalgiriečiai. „Gali surinkti daug žvaigždžių, bet ar tai padės? Tuo metu „Žalgiryje“ buvo daug jaunų lietuvių, kurie degė noru veržtis į aukštumas. Puikiai susižaidėme su trimis legionieriais ir pavyko“, - sakė M. Žukauskas. „Legionieriai nebuvo iškėlę nosių“, - jam antrino vidurio puolėjas E. Žukauskas.

Grandai liko užnugaryje


„Žalgiris“ nušlavė nuo kelio tuometinius Europos krepšinio grandus. „Raudonieji velniai“ – taip baugiai tuomet buvo vadinama „Olympiacos“ ekipa. Nors prieš pusfinalio mačą daugelis krepšinio ekspertų net neabejojo „Olympiacos“ buvimu finale, juk Lietuvos išsišokėlė ir taip daug pasiekė, viskas vyko pagal kitokį scenarijų. Graikai dėl trečiosios vietos kovojo su Bolonijos „Teamsystem“ ekipa. Rezultatu 74:63 „Olympiacos“ laimėjo prieš italus, kurie žaidė tik septyniese, ir liko trečioje Eurolygos turnyro vietoje.

Bolonijos „Teamsystem“ komanda liko ketvirtoje Eurolygos turnyro vietoje. Jų pusfinalis taip pat buvo nesėkmingas. Pirmajame pusfinalyje susitiko dvi to pačio miesto komandos: „Teamsystem“ ir „Kinder“. „Teamsystem“ komandoje rungtyniavo ir lietuvis Artūras Karnišovas, kuris buvo vienas iš komandos lyderių. Pusfinalio mačas krepšininkui buvo itin nesėkmingas – jis pelnė vos du taškus. Nepaisant to,  Bolonijos derbis buvo atkaklus, buvusiems Eurolygos čempionams teko gerokai pavargti, tačiau jie rezultatu 62:57 šventė pergalę.

Tos pergalės džiaugsmas truko neilgai, skaudžiausią fiasko turnyre patyrė Bolonijos „Kinder“ komanda. Sakoma – geriau laimėti bronzą nei pralaimėti auksą. O jei auksą pralaimi mažai ir nežinomai komandai, be to buvai visų laikomas favoritu, su pralaimėjimu susitaikyti dar skaudžiau. Net trys „Kinder“ krepšininkai finalinėse rungtynėse nepelnė nė taško, „Žalgirio“ komandoje taškų nepelnė vienintelis D. Maskoliūnas. Dar trys krepšininkai italų komandoje pelnė vienženklį taškų skaičių. „Kinder“ didvyriu galėjo tapti Antoine'as Rigaudeau, pelnęs net 27 taškus, taip pat Hugo Sconochini – 15 taškų ir Radoslavas Nesterovičius – 12 taškų, tačiau jiems pritrūko kitų komandos draugų pagalbos.


Prisiminimai dar gyvi

Nors žalgiriečiai Eurolygos taurę namo parsivežė prieš 120 metų, jie dar iki šiol negali pamiršti tos pergalės. „Aistruoliai ir žurnalistai neleidžia pamiršti tų akimirkų, o kai grįžtu namo, apie tai primena nuotraukos, suvenyrai“, - sakė tuometinis „Žalgirio“ strategas J. Kazlauskas.

Daugelis krepšininkų šiuo metu jau baigė profesionalią karjerą, visi pasuko skirtingais keliais: vieni tapo treneriais, kiti nėra tiesiogiai susiję su krepšiniu, tačiau didžioji dalis krepšininkų tą Eurolygos sezoną prisimins visą gyvenimą. „Tai patys sėkmingiausi metai ir mano karjeroje, ir „Žalgirio“ klubo istorijoje“, - minėdamas laimėjimo dešimtmetį sakė žaidėjas S. Štombergas. Taip pat prisiminė ir laimėjimo priežastys: „Matėme, kad galime eiti toliau, nes neturime ko prarasti. Taip atsidūrėme aštuntfinalyje, ketvirtfinalyje, patekome į finalo ketvertą. Mums buvo viskas nauja - daug įspūdžių. O kai laimėjome, nustebinome ne tik save.“


Krepšininkas M. Žukauskas prisimindamas 1999 –uosius tik atsiduso: „Kaip greitai laikas bėga“. „Malonus šiurpuliukas nueina, kai prisimenu paskutines finalo sekundes ir džiaugsmą, keliant į viršų Eurolygos taurę. Deja, tai buvo prieš dešimt metų“, - pasakojo puolėjas. Jam pritarė ir komandos kapitonas Darius Maskoliūnas: „Tie dveji metai klube buvo nuostabūs – gerai žaidėme, daug dirbome ir viskas mums sekėsi. O vienas pagrindinių dalykų – turėjome geriausią tuo metu Lietuvoje trenerį.“

Triumfą Eurolygoje prisimena ne tik lietuviai, sentimentus dar jaučia ir komandos legionieriai. „Puikiai atsimenu tą komandą, jos žaidėjus – nuostabus kolektyvas aikštelėje ir už jos ribų“, - sakė naudingiausiu finalo ketverto žaidėju išrinktas T.Edney. Su juo sutiko ir dar vienas tuometinis „Žalgirio“ legionierius, vidurio puolėjas J.Zidekas. „Tą sezoną „Žalgiris“ buvo ypatingas. Mes buvome tarsi šeima tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. Kartu pietavome, leidome laiką namie bei treniruotėse. Tai nebuvo dirbtinai skatintas draugiškumas - tiesiog mėgome vienas kitą“, - pasakojo krepšininkas.














Krepsiniozinios.lt

Video rekomendacijos: