Ieškant lietuvių meilės krepšiniui ištakų: kaip tapome šeštuoju žaidėju aikštėje?

Gabrieliaus Jauniškio nuotr.

Krepšinis ne veltui vadinamas antrąja religija Lietuvoje. Tarptautinės ir vietinės pirmenybės sutraukia tūkstančius sirgalių, Kauno „Žalgirio“ namų arena Eurolygos dvikovų metu būna nuolat užpildyta, o šalies rinktinės dalyvavimas turnyruose sukelia milžinišką ažiotažą. Dažnas Lietuvos gyventojas save gali tituluoti šeštuoju aikštės žaidėju, o tam vis dažniau įtakos turi ir technologijos. Kaip susiformavo ši meilė krepšiniui ir kaip inovacijos padeda ją sustiprinti?

Itin garsiai apie save primenantys Lietuvos krepšinio rinktinės sirgaliai dažnai sulaukia ir geriausių pasaulyje epiteto. Nestebina. Aktyvūs aistruoliai arenoje gali išmušti priešininkų komandą iš vėžių ir suteikti naujų jėgų saviškiams. Tai komandai, kuri atstovauja mažiau nei 3 milijonų gyventojų šaliai, dažnai reiškia itin daug ir gali nulemti net rungtynių eigą.

Sirgalių palaikymas jaučiamas ir viešose vietose, baruose bei namuose – lemiamų čempionatų rungtynių metu gatvės gerokai ištuštėja. Eglė Tamelytė, „Samsung“ komunikacijos vadovė, akcentuoja, kad pomėgis palaikyti komandą namuose, artimųjų bei draugų kompanijose, keičia ir technologijų gamintojų dienotvarkę.

„Žiūrovai nori girdėti kamuolio dūžį į parketą, sportbačių cypimą ir sirgalių gausmą taip, lyg sėdėtų pirmoje eilėje. Mūsų, kaip technologijų kūrėjų, tikslas – visa tai perkelti į namų erdves, sukuriant patirtį, kuri beveik nenusileidžia gyvam apsilankymui arenoje. Tad viena priežasčių, kurios lemia tokių technologijų kaip garso technika ir televizoriai raidą, yra būtent sporto transliacijos“, – akcentuoja E. Tamelytė.

Palaikyti skatina rinktinės pergalės

Nors dauguma sutaria, kad NBA (angl. National Basketball Association) yra stipriausia vyrų krepšinio lyga pasaulyje, tačiau dėl žiūrovų įsitraukimo ir emocijų aikštėje bei prie jos vis dar gręžiamasi į Europą. Pietų Europoje arenos net parako prisipildo dėl tiems kraštams būdingo temperamento, o Baltijos šalyse meilę krepšiniui lemia istorinės aplinkybės.

Lietuvoje krepšinis į žmonių širdis pasibeldė dar tarpukariu. Pamažu populiarėjusi sporto šaka pritraukė sportininkus, kurie kartu su iš JAV atkeliavusiais lietuviais net dukart iš eilės – 1937 ir 1939 metais – tapo Europos čempionais. Įdomu, kad pastarasis turnyras buvo surengtas Kaune, pirmoje Europoje specializuotoje krepšinio arenoje.

Sovietinės okupacijos metais krepšinis tapo savotiška tylaus pasipriešinimo forma, o atkūrus nepriklausomybę – tautinio pasididžiavimo simboliu. Didžiule emocine pergale tapo 1992 metų Barselonos (Ispanija) olimpinėse žaidynėse iškovoti bronzos medaliai. Tokį pasiekimą pavyko pakartoti 1996 metais Atlantoje (JAV) ir 2000 metais Sidnėjuje (Australijoje), o tai leido įtvirtinti savo tapatybę tarptautinėje arenoje. Negana to, 2003 metais Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė trečiąkart tapo Europos čempione, o paskutinį kartą medalius iškovojo 2010 metais, kai Turkijoje pasaulio čempionate užėmė trečią vietą.

Nesnaudžia ir klubai

Didelę įtaką krepšinio populiarumui Lietuvoje turi vietos klubų pasiekimai. Neabejotinas Lietuvos klubinio krepšinio flagmanas – Kauno „Žalgiris“, kuris tarptautinėje arenoje pasiekė turbūt viską, kas tik įmanoma. 1999 metais „žalgiriečiai“ triumfavo Eurolygoje, iškovojo tarpkontinentinę Williamo Joneso taurę (1986 m.), penkis kartus nugalėjo Baltijos krepšinio lygoje (BBL). Tuo metu Vilniaus "Rytas" per savo istoriją BBL triumfavo 4 kartus, o 2 kartus iškovojo Europos taurę. Daug ko verti ir šių klubų susitikimai. Ne visi sirgaliai turi galimybes palaikyti savo klubą išvykos rungtynėse, todėl savo mėgstamais marškinėliais pasipuošia namuose. Tai daryti šiandien gerokai patogiau dėl įvairių tiesioginių transliacijų platformų.

„Patirtį gerina tiek transliacijų kokybė, tiek šiuolaikiniai televizoriai, kurie nebėra vien tik vaizdo transliavimo įrenginiai. Technologijų kūrėjai stengiasi žiūrovams suteikti kuo geresnę patirtį, todėl dalyje televizorių integruotos dirbtinio intelekto (DI) funkcijos, kurios vaizdą ir garsą pritaiko pagal aplinką. Pavyzdžiui, naujausi „Samsung“ televizoriai turi „Vision AI“ technologiją, kuri garsioje aplinkoje optimizuoja transliacijos garsą, kad dialogai taptų aiškesni, o arenoje skambančios skanduotės sukuria erdvinio garso pojūtį. Taip pat pritaiko spalvų ryškumą pagal patalpos tamsumą, kad vaizdas būtų vienodai kokybiškas tiek dieną, tiek naktį“, – teigia E. Tamelytė.

Ji priduria, kad DI vis dažniau panaudojamas ir transliacijų režisierių. Dėl šios technologijos galimybių apdoroti didžiulius duomenų kiekius realiuoju laiku galima pateikti gilesnę ir išsamesnę žaidimo statistiką, o transliacijų metu vis dažniau matomi rodikliai, tokie kaip „efektyvumas po metimo“ ar „tikimybė pataikyti iš tam tikros pozicijos“. Visos šios inovacijos ir kokybiška technika padeda patogiau stebėti ir dar labiau įsijausti stebint stipriausiose pasaulio lygose rungtyniaujančius, bei Lietuvos vardą garsinančius krepšininkus, tokius kaip Jonas Valančiūnas, Matas Buzelis ir Domantas Sabonis. 

„Kai technologijos sukuria sąlygas patirti sporto aistrą aukščiausiu lygiu, o tvirtus pamatus turinti jaunimo ugdymo sistema nuolat paruošia naujų talentų, negalime žinoti, galbūt greitu metu išaugs ir jų pamaina. Tuo pačiu, tikėtina, didės ir šeštojo žaidėjo vaidmuo“, – prognozuoja „Samsung“ atstovė.

Pranešimas spaudai