F.House‘as: grįžti į Vilnių ir „Lietuvos ryte“ baigti karjerą būtų nebloga idėja

Naujienų portalas Alfa.lt tęsia skaitytojų pamėgtą ir daug teigiamų atsiliepimų sulaukusią rubriką „Retro LKL“. Šį kartą siūlome iš naujo atrasti vieną geriausių visų laikų Vilniaus „Lietuvos ryto“ legionerių Fredericką House'ą.

Gynėjas iš JAV 2005-aisiais LKL vicečempionui Vilniaus „Lietuvos rytui“ padėjo iškovoti Europos taurę, o kitais metais kartu su vilniečiais debiutavo Eurolygoje. 2006 metais amerikietis prisidėjo ir prie dar dviejų titulų. Sostinės klubas triumfavo Lietuvos pirmenybėse ir į viršų kėlė BBL taurę.

Profesionalo karjerą 196 cm ūgio gynėjas jis pradėjo 2001-aisias, kuomet baigęs studijas pradėjo rungtyniauti NBDL lygoje. Čarslstono ekipai atstovavęs žaidėjas buvo pripažintas geriausiu metų naujoku. Dar vienerius metus praleidęs gimtinėje jis persikėlė į Serbiją ir apsivilko „Partizan“ marškinėlius.

1 DALIS „Retro LKL“: ugniagesio karjera, vos nepasibaigusi mirtimi, ir linksmybės su Saboniu

2 DALIS „Retro LKL“: Šilutės legionieriai, alutis, didžioji Mama ir „tetrio“ žaidimas

3 DALIS „Retro LKL“: krentančios šukės, šešių sekundžių svarba ir taškų „darytojas“

Dveji metai Belgrade JAV krepšininkui buvo sėkmingi jis ne tik tapo šalies čempionų, bet ir buvo daugiausiai kamuolių perimantis žaidėjas Eurolygoje. F. House‘as varžovus „apvogdavo“ net po 3,3 karto per rungtynes. Amerikietis sugebėjo išsiskirti ir rezultatyvumu. Prestižinio turnyro mače prieš Zagrebo „Cibona“ jis surinko net 39 taškus.

2004 metais jo keliai pasuko į mūsų šalį, kurioje jis praleido dvejus metus. Vėliau jo gyvenimo stotelėmis tapo Ispanija, Rusija, Ukraina ir net Kosovas. Būtent šioje valstybėje 36-erių krepšininkas ir rungtyniauja šiuo metu. Jis atstovauja „Peja“ klubui.

Su naujienų portalu Alfa.lt F. House‘as dalijosi prisiminimais apie Lietuvą ir net prisipažino, kad su didžiuliu malonumu čia sugrįžtų baigti karjeros.

Ar dar prisimenate tuos dvejus metus Lietuvoje? – paklausėme krepšininko.

Lietuva yra nuostabi šalis, kurios nuolat ilgiuosi. Prieš keletą metų svarsčiau apie sugrįžimą į Vilnių. Kalbėjausi su Jonu Vainausku, bet jis tuo metu išvyko į Vokietiją. Kaip bebūtų, praleidau ten puikius du sezonus. Tikrai neatmetu galimybės ir dar kartą apsivilkti „Lietuvos ryto“ marškinėlius.

Galbūt susiskambinsiu su klubo vadovais ir apsvarstysime tokią galimybę jau šią vasarą. Esant progai užsiminkite tai Jonui (juokiasi). Niekada nepamiršiu pergalių LKL ir BBL turnyruose.

Prieš atvykdamas į Vilnių du sezonus vilkėjote Belgrado „Partizan“ marškinėlius. Serbų sirgaliai garsėja karštu savo mylimų komandų palaikymu, tačiau ir agresyvumu. Ar teko su tuo susidurti?

Belgrade jaučiausi puikiai ir niekas prie manęs nekibo. Neturėjau nė vieno nemalonaus incidento. Visi su manimi elgėsi šauniai. Taip, galiu patvirtinti, kad sirgaliai yra išprotėję, bet kas nėra išprotėjęs dėl krepšinio?!

Lietuviai ramesni? Jautėte jų palaikymą?

Esu įsitikinęs, kad jie yra patys šauniausi ir net labiau palaikantis krepšininkus nei žmonės JAV. Jie į areną susirenka net tada, kai komandai ne pats geriausias etapas. Ne kartą mačiau juos pakilusius nuo kėdžių ir šokančius. Jie tiesiog mėgaujasi žaidimu. Norėčiau sugrįžti ir kaip žiūrovas ir kartu su jais stebėti rungtynes sirgalių tribūnoje.

Kokias akimirkas „Lietuvos ryto“ komandoje išskirtumėte?

Prisipažinsiu, kad daugiausiai emocijų buvo tą akimirką, kai sulaukiau skambučio ir mane pakvietė į ekipą. Tikrai skaudu, jog dėl kelių žmonių turėjau išvykti. Jei galėčiau grįžti laiku ir jų nepaklausyti, būčiau likęs Vilniuje gerokai ilgiau. Dar atsimenu pasiruošimą sezonui, kuomet viešėjome Ispanijoje ir žinoma mačus Eurolygoje.

Ar dar bendraujate su buvusiais kolegomis ir ko labiausiai pasiilgstate?

Taip, su keletu komandos draugų susisiekiame. Labiausiai pasiilgstu užsukti į prekybos centrą ir pamatyti kabančius savo marškinėlius pažymėtus aštuntuoju numeriu (šypsosi).

Išvykęs iš Lietuvos dar keletą metų rungtyniavote Ispanijoje, o vėliau jūsų keliai pasuko link Rytų Europos. Kokį įspūdžiai paliko tie sezonai Rusijoje ir Ukrainoje?

Skirtumai buvo didžiuliai, ypač po dvejų metų Ispanijoje. Man keistomis pasirodė taisyklės tiek Rusijoje, tiek Ukrainoje, kuomet aikštėje privalėjo būti du arba vienas vietiniai žaidėjai. Na, o jei lyginčiau su Lietuva, tai jūsų šalyje jaučiausi lyg būčiau gimtinėje.

Kokia jūsų nuomonė apie dabartinį Rusijos ir Ukrainos konfliktą?

Jiems reikėtų nusiraminti,išgerti po taurelę viskio, paspausti rankas ir judėti į priekį. Pasauliui tikrai nereikiau naujų konfliktų ir karų.

Buvote grįžęs į JAV ir atstovavote Teksaso ekipai ar nebuvo keista po beveik dešimtmečio Europoje?

Ne, tikrai nebuvo nei keista, nei sunku. Tiesiog reikia leisti, kad žaidimas pats pas tave ateitų. Stiliaus skirtumai dingo akimirksniu.

Šiuo metu rungtyniaujate Kosove. Dažnam ši šalis asocijuojasi su karu ir pavojumi. Ar nesijaudinote ten vykdamas?

Tikrai nesijaudinau ir nebijojau, bet tiesą sakant sulaukiau nemažai elektroninių laiškų, kuriuose žmonės mane bandė atkalbėti. Taip, čia vyko karas, bet apie tai mane informavo ir buvau pilnai pasiruošęs. Liūdna dėl buvusios situacijos, tačiau toks tas gyvenimas.

Kosove žaidžia ir lietuvis Aurimas Kieža ar teko su bendrauti?

Taip, nors iš pradžių jis su manimi nesikalbėjo, tačiau prieš jo ekipą jau rungtyniavome gal septynis kartus, taigi progų pabendrauti buvo. Jis malonus vyrukas.

Su „Azovmaš“ komanda prieš keletą metų buvote grįžęs į Lietuvą. Nostalgija neužplūdo?

Prieš „Lietuvos rytą“ žaidėme Klaipėdoje. Pralaimėjome, bet buvo smagu. Ne itin pergyvenome, nes tai buvo pasiruošimo sezonui rungtynės.

„Lietuvos rytas“ pasižymi nuolatiniu trenerių keitimu. Kokie buvo jūsų santykiai su tuometiniu strategu?

Pačioje komandoje pykčių nebuvo, tačiau sykį su treneriu Nevenu Spahija buvo rimtai susikivirčiję. Viskas įvyko dėl to, jog abu be galo stipriai norėjome laimėti. Kitų problemų tikrai nebuvo. Pinigus gaudavome laiku, na, o didžiosios strategų rokiruotės prasidėjo jau man išvykus.

Koks jūsų įsimintiniausias karjeros epizodas?

Per savo gimtadienį Milane pelniau 40 taškų, tačiau dar nebaigiau karjeros, todėl tų epizodų dar gali būti. Dar apie tai pasikalbėsime, kai pakabinsiu batelius ant vinies (šypsosi).

Ką žadate veikti po šio sezono?

Dar norėčiau sužaisti kurioje nors komandoje. Galbūt tai bus „Lietuvos rytas“, kas žino. Baigti karjerą Vilniaus komandoje būtų nebloga idėja.

Kokie jūsų pomėgiai?

Ugdyti vaikus krepšinio aikštelėje, skaityti knygas ir, žinoma, važinėtis motociklu. Esu „voras“ (baikeris).

Ką palinkėtumėte „Lietuvos ryto“ sirgaliams?

Ačiū jums už palaikymą. Buvote tikri draugai! Pasiilgstu jūsų. Jūsų visuomet užimsite svarbią vietą mano širdyje. Galbūt kitame sezone ir vėl išvysite mane vilkint aštuntuoju numeriu pažymėtus marškinėlius.











Marius Zaremba | Alfa.lt

{fcomment}