R. Skaisgirys: neįeiti į šią rinką būtų didelė klaida

R. Skaisgirys: neįeiti į šią rinką būtų didelė klaida

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) naujienas apie šią sporto šaką nuo šiol pateikia ir žurnale „Krepšinio namai“. Kartą per ketvirtį leidžiamame leidinyje yra apžvelgiamos Lietuvos rinktinių naujienos, LKF organizuojami projektai, dėmesys skiriamas krepšinio lygų aktualijoms bei šios sporto šakos asmenybėms.



Ketvirtajame žurnalo numeryje buvo apžvelgti Lietuvos moterų ir vyrų rinktinių pasirodymai Europos čempionato atrankoje, apžvelgti įdomiausi Lietuvos krepšinio lygų įvykiai bei pokalbiai su krepšinio pasaulio žmonėmis. Vienas tokių – 3 × 3 krepšinio asociacijos įkūrėjas Rolandas Skaisgirys.

Lietuvos 3 × 3 krepšinio asociacijos kūrėjas R. Skaisgirys pats investuoja į naujus projektus ir nusiteikęs neatsilikti nuo pasaulinio krepšinio ekspreso, kuris jau įsiveržė į olimpiadą. Nepaisydamas nuostolingo praėjusių metų asociacijos biudžeto, buvęs pasaulio trijulių krepšinio čempionas ir pramogų pasaulio verslininkas nusiteikęs optimistiškai. Pasak jo, daug svarbesni už minusinį biudžetą yra praėjusių metų 3 × 3 krepšinio įvykiai Lietuvoje, kurie iš esmės pakeitė padėtį.

Pinigai

Šių metų pradžioje Lietuvos 3 × 3 krepšinio asociacija paskelbė savo praėjusių metų finansinius rezultatus. Asociacijai pavyko surinkti 434,4 tūkst. eurų pajamų. Pajamų šaltiniai – parama (249 tūkst.), reklamos pajamos (64,7 tūkst.), reklamos mainai, grąžinimai (10,7 tūkst.) bei FIBA prizinių fondų lėšos (110 tūkst.). Į šią sumą neįtraukta papildoma Lietuvos krepšinio federacijos parama – federacija krepšinio plėtojimui išleido papildomus 45 tūkstančius eurų.

Asociacijos išlaidos 2020-aisiais siekė beveik 495 tūkst. eurų. Administracijos išlaikymui buvo skirti kiek daugiau nei 8 tūkst. eurų, kitam personalui – 6,7 tūkst., ryšiams su visuomene ir marketingui – 16,6 tūkst.

FIBA 3 × 3 Pasaulio turo kelionės ir komandoms pervesti piniginiai prizai įvertinti beveik 110 tūkst., FIBA licencijos – 10,5 tūkst.

Liepą Palangoje praūžęs „Hoptrans 3 × 3“ turnyras asociacijai kainavo daugiau nei 262 tūkst. eurų, o kiti pernai organizuoti turnyrai – 11,4 tūkst.

Taip pat buvo vykdoma vaikinų U-17 rinktinės atranka, kainavusi 6,3 tūkst. eurų. Olimpinei atrankai metų pradžioje rengėsi bei draugiškuose turnyruose dalyvavo ir pagrindinė šalies rinktinė. Jos, rezervinės komandos ir jaunimo rinktinės treniruotės atsiėjo 23 tūkst. eurų.

Sporto inventoriui sandėliuoti ir ilgalaikiam turtui įsigyti skirta 14 tūkst. eurų. Skoloms dengti ir PVM – daugiau nei 23 tūkst. eurų.

Bendras finansinis asociacijos veiklos rezultatas – didesnis nei 60,5 tūkst. eurų nuostolis.

Būtina investicija

„Daug kur gyvenime biudžetai minusiniai būna. Juk investuoji – jei yra naujas verslas, ar asociacija, ar nauja sporto šaka. Aš investuoju asmeniškai, suprantu, kad be investicijų rezultatą sunku pasiekti“, – sako R. Skaisgirys.

Jis į verslo pasaulį pasuko tapo dar paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje studijuodamas ir žaisdamas Vilniaus universiteto krepšinio komandoje, rungtyniavusioje aukščiausioje šalies lygoje.

„Taip ir su tais pirmaisiais metais buvo. Jei nebūtų vykęs „Hoptrans“ turnyras, į kurį investavome daug, nežinau, ar būtume pralaužę ledus. Pirmi metai buvo „Gulbelės“ dalyvavimas pasaulinėje rinkoje, „masteriuose“ (aukščiausio lygio FIBA turnyruose – red.) ir kituose turnyruose, per kuriuos pakilome į tam tikrą lygį ir pamatėme, kad reikia plėtoti šį olimpinį sportą. O „Hoptrans“ parodė, kaip gyventi tam tikromis sąlygomis, kaip krepšiniui gyventi. Juk negali gyventi tik iš federacijos arba olimpinio komiteto pinigų – jie yra riboti. Turi suvokti, kaip tuos pinigus užsidirbti“, – teigia R. Skaisgirys.

Beje, „Hoptrans 3 × 3” turnyras pelnė prestižinį Lietuvos sporto žurnalistų federacijos apdovanojimą kaip geriausias metų sporto renginys.

Šio turnyro tąsos pavyzdžiu R. Skaisgirys pateikia dabar statomą universalią kilnojamą areną. Jos kaina yra apie 700 tūkst. eurų.

„Asociacija pati neturi tokių pinigų. Tačiau iš tos arenos asociacija turės galimybių užsidirbti. Tai toks atvejis, kai neduodi asociacijai pinigų, tačiau duodi įrankį didintis biudžetą ir įgyvendinti savo projektus – ar tai būtų moterų krepšinis, ar vaikų“, – sako R. Skaisgirys.

Pasak jo, kai uždirbs iš arenos pelną, asociacija galės pati investuoti į savo renginius – Lietuvos čempionatą arba „Hoptrans“ turnyrą, arba galbūt FIBA 3 × 3 „masterius“.

„Arenos įrangos, infrastruktūros nuoma yra didelė, todėl skaičiavome, supratome, kad nuomotis yra per didelė prabanga“ , – pasakoja R. Skaisgirys.

Tiesa, savo arenos idėja kilo anksčiau, kai 2019 m. rudenį jis buvo „masteryje“ Saudo Arabijoje. Tik tiek, kad tose šalyse arenos statomos saugantis nuo saulės, o Lietuvos atveju reikia saugotis lietaus ir vėjo. Todėl naujosios arenos struktūra bus kitokia, tačiau naudojama tokiais pačiais tikslais.

Šis statinys, pavadintas „Hoptrans“ arena, talpins apie 1,5 tūkst. žiūrovų, jo plotas – 1,6 tūkst. kvadratinių metrų. Tai bus didžiausia lauko arena Lietuvoje. Svarbu ir tai, jog ji yra kilnojama – mobilumas leis arenoje vykstančius renginius perkelti į įvairiausius šalies kampelius.

Būtent tokiose arenose visoje planetoje yra rengiami aukščiausio lygio trijulių krepšinio renginiai – FIBA 3 x 3  Pasaulio turo „Masters“ turnyrai. Naujoji arena išsiskirs dar ir tuo, kad po jos stogu tilps ir sirgalius priimsiančios tribūnos.

Be to, „Hoptrans“ arena jau nuo šios vasaros bus naudojama ne tik įvairių sporto šakų varžyboms ar vietos bendruomenių renginiams, tačiau ir kitoms pramogoms – koncertams ir sporto renginių, tokių kaip olimpinės žaidynės arba Europos futbolo čempionatas, stebėjimui.

Formuojama nauja rinktinė

Vasariui baigiantis, Lietuvos krepšinio federacijos iniciatyva, Anykščiuose pirmąsyk buvo surengta Lietuvos trijulių krepšinio rinktinės stovykla. Į šešių dienų stovyklą buvo pakviesti trylika geriausių šio sporto žaidėjų Lietuvoje: Aurelijus Pukelis, Paulius Semaška, Marijus Užupis, Paulius Beliavičius, Šarūnas Vingelis (visi – iš Šakių „Vyčio“ ekipos, NKL), Žygimantas Skučas, Vytautas Šulskis, Gintautas Matulis ir Ignas Vaitkus (visi – Utenos „Juventus“, LKL), taip pat Darius Tarvydas bei Aurimas Urbonas iš Jovanos „C-Bet“ (NKL) ir Žygimantas Šimonis su Šarūnu Beniušiu iš Marijampolės „Sūduvos“ (NKL). Tiesa, vėliau susižeidusį Ž. Šimonį pakeitė dar vienas „C-Bet“ atstovas – Edvinas Šeškus. Treniruotėms vadovavo Lietuvos trijulių krepšinio treneris Dainius Novickas ir Utenos „Juventus“ strategas Žydrūnas Urbonas.

„Viskas pastaruoju metu labai keitėsi. Lygiai prieš metus, kai karantino nebuvo, nebuvo praėjęs „Hoptrans“ turnyras, išskyrus federaciją, nelabai kas ir palaikė tą trijulių krepšinį. Buvo vienintelė „Gulbelė“, ant kurios buvo statoma trijulių krepšinio struktūra. Jie keliavo po turnyrus ir buvo manoma, kad būtent jie ir dalyvaus olimpinėje atrankoje. O kai įvyko „Hoptrans“, kai kurios komandos ir žaidėjai pamatė, kad tai įdomu ir perspektyvu. Akivaizdus pavyzdys yra Utena, kuri dalyvavo ir „Hoptrans“, ir masteriuose, treniravosi ir didįjį krepšinį, ir trijulių. Šiandien LKL Utena yra tarp lyderių – tai reiškia, kad trijulių krepšinis netrukdė jiems“, – pasakoja R. Skaisgirys.

Taip atsirado daugiau žaidėjų, kurie galėtų atstovauti Lietuvai. Vieno stovykloje nebuvo – tai Jonas Mačiulis, kuris yra kandidatas, tačiau tuo metu žaidė Lietuvos rinktinėje ir Graikijoje.

„Norisi atsirinkti tikrai geriausius, kurie važiuotų į olimpinę atranką. Trijulių krepšinis žengia į priekį ir sportine, ir pinigų prasme. Neįeiti mums į šią rinką būtų didelė klaida“, – teigia R. Skaisgirys.

Pagrindinis Lietuvos rinktinės tikslas – patekti į Tokijo olimpiadą. Tai bus galima padaryti per olimpinės atrankos turnyrą Graco mieste Austrijoje gegužės 26–30 d.

Bus ir moterų rinktinė

Nors dabar didžiausias ir operatyviausias asociacijos dėmesys skiriamas vyrų trijulių olimpinei atrankai, R. Skaisgirys turi aiškią viziją, kaip į pasaulinius turnyrus išsiųsti ir moteris.

„Kelias nuo šių metų turi būti toks pat, kaip su vyrais. Suformuoti pasaulinio lygio rinktinę komandą, kuri galėtų dalyvauti „masteriuose“. Atėjus laimėjimams merginos pamatytų, kad verta dalyvauti ir žaisti. Tas pats yra su U23, U21, U17 vyrais. Šiam sportui, kad užsiaugintume žaidėjus – ir merginas, ir vaikinus, prireiks 5–10 metų“, – teigia R. Skaisgirys.

Pasak jo, dabar iškart nieko nepadarysi – nėra 3 × 3 žaidėjų – jie visi didžiajame krepšinyje.

„Kai kurioms lygoms reikės dalytis tais žaidėjais ir žaidėjomis. Kito kelio nėra. RKL, NKL, LKL, moterų lygai reikės derintis. Po 5–10 metų išaugs nauja karta, jie atsisijos visiškai kitaip“, – sako R. Skaisgirys.

Kol kas nėra net metodinės trijulių krepšinio medžiagos – ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame pasaulyje.

„Dabar drauge su federacija ją rengiame, manome – galbūt jau ateinantį rudenį turėsime metodinės medžiagos. Treneriams, teisėjams, sporto mokykloms ir panašiai. Čia dar nearti dirvonai. Aš pats daug ko nežinau ir darau spontaniškai. Faktas tas, kad iš principo, žaidimo IQ požiūriu tas krepšinis nesiskiria. Jei tavo krepšinio IQ aukštas, žinosi, kaip jį išnaudoti trijulių krepšinyje“, – sako R. Skaisgirys.

Jo teigimu, dar šiais metais bus sukurta merginų / moterų komanda. Jau aišku, kaip ji bus kuriama, kas bus rėmėjas. Lietuvos trijulių čempionatas prasideda nuo balandžio 17 d., jį sudarys 10 turų visose amžiaus grupėse – ir merginų, ir PRO lygos, ir įvairios vaikų grupių. Visos rungtynės vyks profesionaliose aikštėse, ant profesionalios dangos, net jei dėl oro sąlygų ją reikės sumontuoti salėse po stogu.

„Moterų komanda tikrai bus ir ją auginsime“, – garantuoja R. Skaisgirys.





Rytis Sabas („Krepšinio namai“) | Alfa.lt