1968 metais tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą baigęs Algimantas Šatas jame įleido tolimesnes savo gyvenimo šaknis. Penktą dešimtmetį sostinėje besidarbuojantis specialistas Lietuvos edukologijos (LEU) universiteto rinktinę 2001-aisiais atvedė iki Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) bronzos medalių.

Vilniaus „Lietuvos rytas“ praėjusią savaitę išgyveno pokyčių audrą ir patyrė pirmąjį pralaimėjimą Lietuvos krepšinio lygoje (LKL). Ilgai lauktoje Jono Valančiūno ir Donato Motiejūno klubų akistatoje lietuviai nebuvo pastumdėliai, o Kauno raj. „LSU-Atleto“ vyr. treneris Edas Nickus išreiškė nusivylimą kitais jaunaisiais Lietuvos žaidėjais. Tokiomis nuotaikomis šiuo metu gyvena šalies krepšinis.

Kai Kauno „Žalgirio" krepšininkai išėga į aikštelę, pirmiausia visų akys krypsta į jaunus įžaidėjus, kurių sprendimai lemia, kaip atrodys kauniečių žaidimas. Prieš Eurolygos startą netekus pagrindiniu atakų organizatoriumi turėjusio tapti amerikiečio Maaliko Waynso, daugelis krepšinio ekspertų skeptiškai vertino kauniečių galimybes netgi patekti į TOP-16 etapą. Tačiau dabar jaunieji įžaidėjai yra vieni labiausiai teikiančių vilčių ne tik Kauno komandai, bet ir Lietuvos rinktinei. Lukas Lekavičius ir Vaidas Kariniauskas įrodinėja, kad ir Lietuvoje gali būti gerų įžaidėjų.

Naudingiausias kovo mėnesio žaidėjas – „Krasnyj Oktiabr“ gynėjas Willie Deane’as davė interviu laikraščiui „Sport-Express“.

Lietuvos krepšinio federacijos taurės savininkai „Prienai“ šį tarpsezonį išgyveno didelius pasikeitimus. Tačiau dar didesnės permainos sudrebino Lauryno Jacevičiaus gyvenimą – dar neseniai dirbęs automobilių nuomos įmonėje ir gyvenęs Aliaskoje, jis dabar bando įgyvendinti vaikystės svajonę, kurią atėmė negailestinga trauma.

Šešis sezonus Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandoje praleidęs ir ryškią žymę mūsų šalies vicečempionų klube palikęs Mindaugas Lukauskis po ketverių metų klajonių Europoje 2013-aisiais grįžo į gimtinę. Gynėjas jau prasidėjus Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezonui įsiliejo į ambicingųjų Prienų gretas.

19-metis klaipėdietis Haroldas Saprykinas, anksčiau atstovavęs LCC tarptautinio universiteto krepšinio komandai ir vilkėjęs Lietuvos 18-mečių rinktinės marškinėlius, ilgesniam laikui keliasi į Ameriką - ateinančius ketverius metus jis rungtyniaus Nacionalinės studentų sporto asociacijos (NCAA) pirmajame divizione.

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurės finalo ketverte pademonstruotas Prienų „TonyBet“ žygis į Olimpo viršūnę be konkurencijos nustelbė kitus savaitės įvykius. Taip, Jono Valančiūno atstovaujamas Toronto „Raptors“ klubas po šešerių metų pertraukos užsitikrino vietą NBA atkrintamosiose varžybose, Vilniaus „Lietuvos rytas“ atleido Aco Petrovičių, o Kauno „Žalgiris“ su paslaptingų bėdų kankinamu Justinu Dentmonu Eurolygos „Top 16“ etape patyrė eilinį pralaimėjimą, tačiau savaitgalį surengtas prieniškių pasirodymas nusipelno išskirtinio dėmesio.

Utenos „Utenos" klubui prieš kiek daugiau nei savaitę pavyko laimėti kovą prieš kitas Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) komandas ir pasirašyti sutartį su Egle Šulčiūte.

Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipos sirgaliai savo klausimais gerokai nustebino ekipos įžaidėją Zabianą Dowdellą, kuris turėjo gerokai pamąstyti, kad rastų tinkamus atsakymus.

Po permainingo ir sunkaus praėjusio Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) sezono Utenos „Utenos" klube likusi Monika Aleksaitė svajoja apie medalius. Neseniai 21-ąjį gimtadienį atšventusi puolėja yra viena iš trijų krepšininkių, su kuriomis „Utena" pratęsė sutartį ir artėjančiam sezonui.

Šį sezoną Justinas Dentmonas sulaukia daug pagyrų. Jis yra vadinamas neabejotinu Kauno „Žalgirio” lyderiu, žaidėju, galinčiu nulemti mačo baigtį, nesustabdoma taškų mašina. Pagrindinis kauniečių ginklas puolime kelia galvos skausmą visiems „Žalgirio“ varžovams – 183 cm gynėjas po trylikos mačų Eurolygoje pirmauja pagal rezultatyvumą su 17,15 taško per mačą.

Rita Žilinskaitė – viena iš trijų krepšininkių, su kuriomis Utenos „Utenos" klubas pratęsė sutartį ir artėjančiam sezonui.

Prancūzijoje dukart nusvilęs amerikietis Travis Leslie pusantros dienos galvojo, ar priimti "Šiaulių" ekipos kvietimą. Gynėjas apsisprendė sulaukęs gerų atsiliepimų apie klubą iš buvusio "Šiaulių" žaidėjo Stefhono Hannah.

1997 metų liepos 15 diena. Vengrijos sostinėje Budapešte aidi finalinė sirena. Švieslentėje degantys skaičiai – 72:62 – fiksuoja, kad Lietuvos moterų krepšinio rinktinė tampa naująja Europos čempione.

Mažeikių „Mažeikių” marškinėlius sezono viduryje apsivilkęs Arvydas Gydra prasišaudė. Ketvirtfinalio serijoje su Vilniaus „Statyba“ aukštaūgis rinko vidutiniškai po 12,5 taško ir buvo vienas pagrindinių komandos vedlių į finalinį ketvertą. Norėdami kovoti dėl NKL aukso, žemaičiai pusfinalio rungtynėse turės peržengti Jonavos „Triobet“ barjerą. Apie sezono viduryje pakeistą komandą, atmosferą rūbinėje, finalinį ketvertą ir pusfinalio varžovus A. Gydra pasidalino mintimis su oficialia NKL svetaine www.nklyga.lt.

Iki pirmosios nacionalinės vyrų rinktinės stovyklos ir jaunimo (iki 20 metų) Europos čempionato starto liko vos savaitė. Naujienų portalas Alfa.lt nutarė pasinaudoti savotiška tyla prieš galingą vasaros krepšinio audrą ir atkreipti dėmesį į tai, kas dažniausiai lieka žiniasklaidos ir mėgėjų periferijoje.

Vienas perspektyviausių Lietuvos jaunųjų krepšininkų Tomas Dimša sako, jog pagrindinis sezono tikslas buvo pasiekti Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) finalinį ketvertą. Kauno „Žalgiris-2“ komandos lyderis pripažįsta šį sezoną sutvirtėjęs fiziškai ir už tai dėkoja ekipos treneriams.

Pirmas blynas neprisvilo. Taip būtų galima pavadinti pirmuosius Lietuvos nacionalinės vyrų rinktinės puolėjo, 24-erių Mindaugo Kuzminsko, legionieriaus žingsnius. Praėjusį sezoną Kauno „Žalgirio“ klube rungtyniavęs lietuvis į vieną didžiausių Ispanijos miestų, Malagą, persikėlė ne vienas, o kartu su savo „mokytoju“, buvusiu kauniečių vyriausiuoju treneriu Joanu Plaza. Būtent ispanas dar treniruodamas Lietuvos čempionus atkreipė dėmesį į atletišką vilnietį.

Šį kartą SAVAS.lt taikiklyje ne krepšininkai, o labai artimai su krepšiniu susijęs dvylikos merginų kolektyvas – Kauno „Žalgirio“ šokėjos. Tai merginos, kurios kiekvienų „Žalgirio“ namų rungtynių metu linksmina ir džiugina krepšinio aistruolius, minutės pertraukėlių metu atlikdamos akrobatinius triukus. Merginos mielai sutiko pabendrauti su Lietuvos studentų laikraščio SAVAS žurnalistais. Šokėjos atskleidė ne tik kai kam jau žinomus faktus, bet ir labai asmeniškus ir intriguojančius dalykus. Šį kartą kalbėjome su Kauno „Žalgirio“ šokėjų vadove.

Diana, kaip susikūrė jūsų kolektyvas?

Anksčiau Kauno „Žalgiryje“ šoko Klaipėdos šokėjos, tuomet gimė mintis, jog Kauno miestui reikėtų turėti stiprų savo  šokėjų kolektyvą. Paskelbiau atranką ir netrukus pradėjo formuotis kolektyvas. Pirmoji mūsų komanda, kurios rungtynių pertraukėlių metu šokome, buvo Kėdainiuose. Du metus mes buvome Kėdainių krepšinio klubo palaikymo šokėjos. Tada mus pastebėjo Kauno „Žalgirio“ atstovai.

Kaip tapti jūsų kolektyvo nare?

Svarbu turėti tam tikrus fizinius duomenis. Pavyzdžiui, visos mūsų komandos narės turi sportinės gimnastikos pagrindus. Nėra svarbu išvaizda, svarbiausia sugebėti atlikti pagrindinius gimnastikos elementus.

Ar šiame darbe dažnai pasitaiko traumų?

Europos krepšinio čempionato metu mums labai nesisekė: po pirmų varžybų netekome net trijų šokėjų, antrų varžybų metu mums trūko dviejų mergaičių. Žinoma, traumos, kaip ir visiems sportininkams, yra neišvengiamas dalykas, tačiau mums jos nėra dažnos palydovės.

Ar keičiasi šokis, jeigu kuri nors komandos narė patiria traumą?

Kiekviena šokėja pasirodymo metu turi savo vietą, savo vaidmenį, tad, jei kuri nors iš jų patiria traumą ir negali šokti, tenka šiek tiek keisti merginų išsidėstymą, o kartu ir patį šokį.

Kas jums kuria šokius?

Šiuo metu mūsų kolektyve yra dvi pagrindinės choreografės, kurios mums kuria šokius – Marina ir Milda. Neseniai su mumis savo patirtimi pasidalino K. Baranauskas, esame jam labai dėkingos.

O kostiumus?

Idėjas generuojame pačios, yra tam tikri šablonai, tačiau mes juos keičiame ir viską stengiamės padaryti taip, kaip mums atrodo geriausiai.

Ar būna kivirčų komandoje?

Nebūna jokių nesutarimų, aš dažnai mėgstu parėkauti, bet, nepaisant to, mes puikiai sutariame (šypsosi).

Ar dažnai repetuojate?

Beveik kiekvieną dieną, po porą valandų.

Ar jūsų kolektyvo šokėjos labai artimai bičiuliaujasi su krepšininkais?

Aš merginoms nuolat sakau, kad mes į aikštelę einame ne vyrų ieškoti, o dirbti, todėl nėra, ko į juos dairytis.

Ar viena su kita bendraujate ir kasdieniame gyvenime? Ar jus sieja tik darbiniai ryšiai?

Bendraujame ne tik repeticijų metu, visos esame geros draugės.

Kaip sutariate su kitų kamandų šokėjomis?

Nedaug tenka bendrauti, bet sutariame gerai.

Ar klubo savininkas V. Romanovas daro kokią nors įtaką jūsų pasirodymams?

Jis nesikiša į mūsų darbą, bet būna labai smagu, kai pasirodymo metu pastebime, jog jis nusišypso ar paploja mums.

Ar vyksta komandų palaikymo šokėjų čempionatai? Kaip jums sekasi juose dalyvauti?

Tokios varžybos vyksta Rygoje. 2010 m. laimėjome pirmą vietą tarp visų Pabaltijo komandų.

Ar šokate privačiuose vakarėliuose?

To nedarome, nebent kviečia artimi, pažįstami žmonės.

Ar pasirodymų metu pasitaiko kuriozų, nesusipratimų?

Na, dažniausias atvejis, kai pradeda groti ne tas muzikinis fonas, kurio reikia. Būna, kad reikia šokti šokį su tokiais  įrankiais kaip lankai ar kaspinai, o mes išbėgame į aikštelę pamiršusios juos pasiimti (juokiasi). Baisu būna tada, kai išbėgi šokti su trumpu sijonuku ir, vos prasidėjus šokiui, sudvejoji, ar po sijonu tu su šortukais ar be jų.

SAVAS.lt

Kauno „Žalgirio“ įžaidėjų Šarūno Jasikevičiaus ir Justino Dentmono lemiamu metu padarytos klaidos į Lietuvos krepšinį atnešė dar neregėtas Lietuvos krepšinio lygos (LKL) atkrintamąsias. Kokias išvadas galime daryti po vilniečių pasiektos pergalės? Ko laukti ketvirtfinalio serijose? Apie tai – šios savaitės apžvalgoje.

Rinkdama 2012 metų papildomo olimpinio vyrų krepšinio turnyro organizatorę FIBA spjovė į krepšinį, sirgalius ir elementarią logiką. FIBA vadovams buvo svarbiau išlaikyti įtaką trims dar lojaliems šiai organizacijai žemynams, todėl Europai ji parodė špygą – nors Lietuva atstovavo Europą, o ją palaikė Azijos delegacijos, rengti turmyrą FIBA atidavė Venesuelai.

"Tai tikra nepagarba visam krepšiniui. Politika tapo svarbesnė už krepšinį - tai siaubinga.  Vienitelis dalykas, kuris džiugina po tokio keisto FIBA sprendimo - pamatėme, kad esame vieningi. Po šio FIBA pasirinkimo atsivėrė esamos jos problemos  - jas būtina spręsti", - aiškino   Lietuvos krepšinio federacijos genralinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas

 Madride (Ispanija) vykusiame FIBA susirinkime valdybos nariai išrinko valstybę, kuri kitų metų liepos 2-8 dienomis surengs Londono žaidynių vyrų atrankos turnyrą. Ja tapo ne Lietuva, o Venesuela.

Po rinkimų lrytas.lt pakalbino LKF generalinį sekretorių M.Balčiūną, kuris Madride dalyvavo FIBA suvažiavmo darbe.

- Kaip sutikote žinią, kad atrankos varžybos bus skirtos ne Lietuvai, o Venesuelai?

- Tai akibrokštas ne Lietuvai, tai akibrokštas visam krepšiniui. Manėme, kad reikia mąstyti apie sportą, rinktines, žaidėjus, o, pasirodo, FIBA organizacijoje viską lemia politika. Pamačiau, kad FIBA sportinė pusė domina mažiau nei politika.

- Tai antausis Lietuvai?

- Nereikia apskritai velti Lietuvą į FIBA politinius reikalus. Man džiugu, kad mūsų šalis šiuose rinkimuose pasirodė puikiai - suvienijome Europą, sugebėjome visi sutarti dėl vieningos kandidatūros, Lietuvą palaikė net Azijos delegacijos. Ir tai labai nepatiko FIBA. Ji norėjo, kad visi peštųsi dėl galimybės rengti turnyrą, o FIBA  būtų aukščiau už visus. Niekam nebuvo įdomu sportinė turnyro pusė - FIBA norėjo išspręsti politinius savo klausimus. Ir ji išsprendė - pamalonino Venesulą, kuri visur dabar palaikys FIBA sprendimus. Tačiau likęs pasaulis - Europa ir Azija mato, kad reikia keisti FIBA požiūrį į savo narius.

FIBA dabar nori tik lobti iš valstybių ir skaldyti jų vienybę. Ateina laikas keisti šį požiūrį - šis sprendimas atvėrė ne vienam akis.

- Kiek Lietuva prarado dėl nesuteiktos galimybės rengti turnyrą?

- Tik pirmąjį mokestį - 52 tūkst. litų. Likusius pinigus - 10 mln. litų mes atgausime.

- Kiek reikės pinigų rinktinei nuvykti į Venesuelą ir kovoti dėl olimpinio kelialapio? Jau skaičiavote?

- Galiu patikinti, kad Lietuvos krepšinio federacija turi pinigų, kad nuvežtų Lietuvos krepšininkus į bet kurį pasaulio kraštą. Ir ne tik nuvežti - padarysime viską, kad komanda pasirengtų, nuvyktų, gerai gyventų ir laimėtų kelialapį į olimpiadą. Ne pinigai esmė. Gaila, kad FIBA negalvoja apie krepšinį, jo ateitį - tai liūdina.

lrytas.lt