J. Garbajosa: „NBA projektas atspindi FIBA ir Europos krepšinio šeimos vertybes“

LKF nuotr.

FIBA Europe prezidentas ispanas Jorge Garbajosa praeityje ne kartą krepšinio aikštėje susidūrė su geriausias Lietuvos krepšininkais, o dabar jo darbas yra paremtas susitikimais už aikštės ribų. Legendinis ispanas su „Lietuvos krepšiniu“ pasidalijo savo įžvalgomis apie mūsų šalies sėkmę tiek aikštėje, tiek už jos ribų.

„Europos krepšinio bendruomenė laiko Lietuvos sėkmę savaime suprantamu dalyku, todėl Lietuva turi pasiekti dar daugiau, kad tai būtų pastebėta. Ir jai tai pavyko – tiek aikštėje, tiek už jos ribų“, – sako J. Garbajosa.

FIBA Europe prezidentas sako vertinantis Lietuvos indėlį į Europos krepšinio vystymąsi, inovatyvius sprendimus ir iniciatyvas bei tvarų vystymosi modelį, randant vis naujų būdų, kaip pakelti krepšinį į kitą lygį.

J. Garbajosa taip pat įvertino 2029 m. Europos čempionato rengimo konkurso sprendimus ir pasidalijo savo įžvalgomis apie galimą NBA atėjimą į Senąjį žemyną. 

– Kaip vertinate Lietuvos krepšinio raidą per pastaruosius 5 metus?

– Kai šalis yra įpratusi prie aukšto meistriškumo lygio tam tikroje srityje, kaip Lietuva – krepšinyje, tampa sunku nuolat pasiekti tokį progresą, kurį kiti pastebėtų ir įvertintų, nes žmonės tai priima kaip savaime suprantamą dalyką. Tai šiek tiek panašu į komandą, laiminčią čempionatą antrus metus iš eilės. Daugeliu atvejų tai yra sudėtingiau nei laimėti pirmą kartą, tačiau žmonės dažnai to nelaiko tokiu dideliu pasiekimu kaip pirmasis titulas.

Manau, kad tai ir daro Lietuvos krepšinio pasiekimus šiuo laikotarpiu dar svarbesnius. Europos krepšinio bendruomenė laiko Lietuvos sėkmę savaime suprantamu dalyku, todėl Lietuva turi pasiekti dar daugiau, kad tai būtų pastebėta. Ir jai tai pavyko – tiek aikštėje, tiek už jos ribų.

Asociacija „Lietuvos krepšinis“ pavertė šalies vardą puikaus organizatoriaus sinonimu, kiekvieną vasarą sėkmingai surengdama jaunimo Europos čempionatą. Tai didžiulis logistinis iššūkis prisiimti tokią atsakomybę ir ją sėkmingai įgyvendinti kiekvieną kartą. Asociacija taip pat ėmėsi iniciatyvos ir inovatyviai ėmėsi rengti 3×3 krepšinio Tautų lygą tiek suaugusiems, tiek jaunimo žaidėjams.

Visame pasaulyje kalbama apie moterų krepšinio augimą ir Lietuva vėl yra to priešakyje – šalis rengs vienos grupės varžybas ir finalinį etapą 2027 m. FIBA Moterų Europos čempionate, o jūsų nacionalinė komanda po dešimtmečio pertraukos vėl dalyvaus šiame turnyre šiais metais.

Visa tai – ženklai, kad sportas ir šalis sugeba žvelgti į ateitį ir kurti tvarų vystymosi modelį.

– Ką, jūsų manymu, mes dar galėtume pasimokyti iš Ispanijos krepšinio, kad būtume sėkmingesni aikštėje? Galbūt Ispanija galėtų ko nors pasimokyti iš mūsų?

– Yra panašumų, bet yra ir reikšmingų skirtumų. Struktūriniu požiūriu, Ispanija turi žymiai didesnį gyventojų skaičių nei Lietuva, todėl reikia kitokios sporto administravimo struktūros – kiekvienas regionas turi savo federaciją.

Viena bendra savybė aikštėje – tiek Lietuvos, tiek Ispanijos krepšinis siekia turėti aiškią tapatybę, kurią įgyvendina treneriai ir nacionalinės komandos sistema, o žaidėjai ją priima ir įgyvendina. Iš vidaus tai gali būti ne taip akivaizdu, bet iš išorės žmonės atpažįsta tiek lietuvišką, tiek ispanišką žaidimo stilių.

Kitas panašumas – abiejų federacijų gebėjimas nuolat atrasti naujus finansavimo šaltinius ir efektyviai juos panaudoti. Kaip jau minėjau, Lietuvos pasiekimai nėra atsitiktiniai. Girdėjau, kad asociacija „Lietuvos krepšinis“ padidino savo biudžetą 70 procentų – tai rodo sumanų valdymą ir efektyvų išteklių panaudojimą.

Manau, kad apskritai ponas Mindaugas Balčiūnas ir visa „Lietuvos krepšinio“ vadovų komanda siekia kurti modernią ir į ateitį žvelgiančią organizaciją. Tai patvirtina ir tai, kad Lietuva dalyvauja beveik visuose FIBA ir FIBA Europe plėtros bei jaunimo programose ir dažnai pagerina jų įgyvendinimą. Nors, kaip minėjau, kiekviena federacija Europoje dirba savaip, Lietuva yra puikus pavyzdys tiek Europai, tiek pasauliui.

– 2029 m. „FIBA EuroBasket“ šeimininkai jau paskelbti, o šį kartą mes nelaimėjome konkurso. Ką galime pasimokyti ir patobulinti iš šio paraiškų teikimo proceso?

– Mes esame sportininkai, todėl esame įpratę prie žodžių „laimėti“ ir „pralaimėti“, bet kalbant apie tokio masto globalų renginį kaip „FIBA EuroBasket“, šie žodžiai nelabai tinka.

Visos federacijos, kurios svarstė ir pateikė paraiškas, kartu su FIBA valdyba, kuri jas vertino, dalyvavo bendrame procese, žingsnis po žingsnio. Visos paraiškos buvo puikios – kiekviena iš jų reiškia, kad už jos stovinti federacija sėkmingai atliko didžiausią ir sudėtingiausią proceso dalį, kuri reikalauja aukščiausios kokybės ir daugelio dedamųjų.

Jeigu tam tikru momentu kai kurios galimybės po labai kruopštaus vertinimo laikomos tinkamesnėmis, tai nereiškia, kad kitų paraiškų darbas buvo veltui. Dalyvavimas procese leidžia sukaupti patirties ir žinių, kurios lieka organizacijoje ir gali būti panaudotos kituose projektuose ar kito konkurso metu – jos nedingsta.

– Visi kalba apie NBA Europoje. Kokias galimybes NBA galėtų suteikti tokioms šalims kaip Lietuva?

– Manau, kad dabartinė Europos klubinių varžybų sistema nesuteikia pakankamai naudos klubams, ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Net nesiremiant sportiniais kriterijais, kalbama apie pačius pagrindus – elementus, kurie lemia profesionalių klubų išlikimą. Didelio biudžeto klubai niekada neatsiperka, o kylantys klubai negali gauti lygios dalies, net jei pasiekia daug sporto aikštėje.

FIBA siekia veikti visų klubų naudai visame pasaulyje, o ne tik kelių išrinktųjų, ir prioritetą teikia nacionalinėms rinktinėms bei tvarkaraščiui, kuris gerbia jų poreikius ir žaidėjų krūvį.

Manau, kad siūlomas bendras projektas su NBA atspindi visas šias FIBA ir Europos krepšinio šeimos vertybes.

O viena pagrindinių principų, susijusių su tuo, ką jau minėjau – tai galimybė atsidėkoti ir suteikti naudą visam klubų ir nacionalinių lygų ekosistemai.

LTU.Basketball