A. Adomaitytė – apie „Deivių“ filosofiją, sužavėjusią NBPA konferenciją ir verslo lyderystę

Lietuva 25 Rugpjūtis 12

LKF nuotr.

Asociacijos „Lietuvos krepšinis“ viceprezidentė Alina Adomaitytė džiaugiasi moterų krepšinio atgimimu.

Lietuvos moterų rinktinė šiemet po dešimties metų pertraukos pateko į Europos čempionatą ir kovėsi dėl bilieto į pusfinalį, o praėjusį sekmadienį U20 merginų rinktinė pirmą kartą mūsų šalies istorijoje iškovojo Europos čempionato sidabro medalius.

Prie pastarojo laimėjimo prisidėjo ir Alinos Adomaitytės tarptautinės krepšinio akademijos (AIBA) „Deivių“ auklėtinė.

Komandoje žaidė net trejais metais už daugumą varžovių jaunesnė Gėla Kačinskaitė, vyriausiojo trenerio Egidijaus Ženevičiaus asistentu dirbo „Deivių“ treneris Deimantas Vailionis ir buvęs akademijos fizinio rengimo treneris Deividas Rinkevičius.

U20 Lietuvos rinktinės pasiruošimo pradžioje dalyvavo ir dar dvi „Deivės“ – Kotryna Grunkytė ir Viltė Lendziavičiūtė, kurios vėliau išvyko padėti savo amžiaus U15 ir U16 rinktinėms.

Nuo 2022 m. savo veiklą Druskininkuose vykdanti AIBA akademija šį rugsėjį tęs darbus su 2007–2011 m. gimusiomis merginomis, o A. Adomaitytė su ltu.basketball skaitytojais pasidalino savo mintimis apie sporto ir verslo sinergiją.

Liepą A. Adomaitytė lankėsi NBA žaidėjų asociacijos (NBPA) konferencijoje ir dalyvavo diskusijoje apie tai, kaip sukurti sistemas, padedančias sportininkams sklandžiai integruotis į visomenę baigus profesionalo karjerą.

NBPA konferencijoje apsilankė tokie garsūs krepšininkai kaip Bostono „Celtics“ žvaigždė, NBA čempionas Jaylenas Brownas, Minesotos „Timberwolves“ vidurio puolėjas Rudy Gobertas, ilgametis NBA žaidėjas Ericas Gordonas, broliai Amenas ir Ausaras Thompsonai ir kiti.

„DEIVIŲ“ FILOSOFIJA DUODA PIRMUOSIUS VAISIUS

Alina, esate akademijos vadovė, asociacijos „Lietuvos krepšinis“ viceprezidentė, 2027 m. Europos čempionato ambasadorė, sėkminga verslininkė ir aktyvi moteris. Iš kur semiatės tiek energijos?

Man visos šios veiklos labai patinka, nes krepšinį žaidžiu nuo 6 metų ir tai yra didžioji mano aistra. Tai man ne tik sportas, bet ir įrankis susipažinti su naujais žmonėmis. Krepšinis man buvo puikus įrankis integruotis į naujus socialinius ryšius, kai buvau paauglė. Krepšinis man labai padėjo daugelyje situacijų, pavyzdžiui, keičiant mokyklas ir užmezgant naujas draugystes. Būtent todėl noriu grąžinti skolą visuomenei ir krepšiniui, kuris man davė tiek daug.

Pati turiu patriotizmo jausmą ir labai myliu Lietuvą. Norisi šaliai daryti gerus dalykus, o tai darau per krepšinį, per vaikus. Kai pasiekiau tam tikrą lygį gyvenime, pirmas dalykas, ką norėjau sukurti – pačią geriausią krepšinio akademiją, kurioje mergaitės galėtų gauti viską, kas geriausia, kad galėtų būti geriausios savo versijos. Ši akademija turi ne tik krepšinio, bet ir gyvenimo filosofiją. Mergaitės turi augti puoselėjamos, mylimos. Yra sukurtos galimybės ne tik žaisti krepšinį, bet ir mokytis, lavinti savo socialinius įgūdžius.

Kitas svarbus momentas – maksimaliai gera mergaičių sveikata. Jei jos sveikos, yra didesnė galimybė, kad jos žais profesionaliai. O jeigu jos jau žaidžia profesionaliai, didėja galimybės, kad jos pasieks ir Lietuvos rinktinės lygį.

Kaip akademijai sekasi vykdyti savo veiklą?

12–18 metų amžiaus mergaitės nemokamai treniruojasi, valgo, mokosi, viskas yra už jas sumokėta ir tėveliams nereikia apie tai galvoti. Tereikia galvoti apie tai, kaip gerai mokytis, žaisti, būti sveikoms, disciplinuotoms. Turime 2 komandas, 2 amžiaus grupes ir šiuo metu akademijoje sportuoja 30 merginų.

Kadangi vieną mergaitę mums per metus kainuoja išlaikyti apie 20 tūkstančių eurų, tai yra gana sudėtinga. Misija – atiduoti mergaitę nacionalinei rinktinei. Misija yra grynai ruošimas rinktinei, o ne klubams. Aišku, norime, kad jos, baigusios akademiją, gautų gerą vietą klube, kad gautų gerą atlyginimą, kad galėtų studijuoti universitetuose, kad galėtų žaisti už rinktinę.

Teko girdėti, kad „Deivių“ komandose taikote naujausias sporto technologijas. Kaip tai atrodo kasdienybėje?

Mes tikrai mėgstame technologijas ir jas taikome (šypsosi). Tai yra labai sinchroniška. Mes naudojame panašią metodiką, kuri yra taikoma dirbant su WNBA ar NBA žaidėjais.

Visos mergaitės turi daviklius, fizinio pasirengimo treneris stebi širdies ritmą – kaip mergaitės jaučiasi treniruočių metu, kokį jos krūvį gauna pagal širdies ritmą, ar jos atlieka pratimą efektyviai, ar yra mergaitė, kurios širdis plaka per greitai ir pan.

Mergaitės daviklius ant savo kūno nešioja visada, todėl, pavyzdžiui, galime pamatyti, ar mergaitė šiandien nevalgė, kodėl nevalgė, gal netiko maistas ir kaip tai paveikė jos širdies darbą.

Kiek technologijos yra individualizuotos ir pritaikomos kiekvienai merginai?

Kiekviena mergina turi savo individualią programą, kuri yra sudaryta atsižvelgiant į jų fiziologiją ir augimą. Akademijoje yra atskiras kineziterapijos kambarys, kuriame mergaitės turi daryti pratimus, kad augimo procesas joms nebūtų skausmingas, kad kažkas jų nesužalotų, kad raumenys būtų vienodai išsivystę.

Turime masažinius krėslus, kur mergaitės gali kasdieną masažuotis. Taip pat turime limfodrenažinius rūbus, ledo vonias, pirtis ir baseiną. Vieną kartą per savaitę jos turi fizinio pasirengimo treniruotę baseine. Mergaitės turi subalansuotą mitybą, kraujo tyrimus, reguliarius sveikatos patikrinimus.

Matome, kad tai duoda vaisių, nes 60–70 procentų mūsų auklėtinių jau dabar priklauso įvairaus amžiaus jaunimo rinktinėms.

SPORTE IR VERSLE LAIMI NE ASMENYBĖS, O KOMANDOS

Pakalbėkime apie moterų lyderystę ne tik sporte, bet ir versle. Kokiomis vertybėmis remiamtės?

Esu komandinis žmogus, mėgstu komandas. Nesu ta, kuri pati apie save sako „Aš esu lyderė ir dabar visi turėsite klausyti manęs.“ Tai lyg žaisti krepšinį. Mes žaidžiame kaip komanda – vienas mato aikštę ir skirsto perdavimus, kitas meta iš toli, trečias – deda iš viršaus. Aš visada sakau, kad jei dirbsime kaip komanda – pasieksime žymiai daugiau. Jei išskiriame vieną ar kitą žmogų, tai kitas gali pasijausti prasčiau, o dirbant komandoje to nesinori.

Kokį patarimą duotumėte moterims, kurios siekia suderinti savo profesinę karjerą ir šeimos reikalus?

Mes tą kasdien darome akademijoje. Mes mokome apie santykius. Mokome bendravimo, spręsti tarpusavio problemas, kaip spręsti jas jau ankstyvame amžiuje. Kaip reikia mokytis, palaikyti gerus santykius su tėvais, kurie gyvena toli, kaip palaikyti santykius su komandos draugėmis, su kuriomis gyveni viename kambaryje.

Jau dabar jas nuo 12–13 metų mes mokome, kaip viską reikia derinti. Kai merginos pabaigia akademiją, joms nebekyla klausimas: „Kuo skiriasi akademijos šeima ir įprasta šeima?“ Akademijoje yra 15 žmonių, o šeimoje – 3–4. Žmogus šeimoje yra daug laimingesnis nei būdamas vienas. Jis dar laimingesnis, jei jis gali daryti tai, kas jam patinka.

Galiu pasakyti, kad gyvenime santykiai yra pats svarbiausias dalykas, jei moki tai puoselėti. Jei tai padarai, gali būti sėkmingas versle, šeimoje ir visur kitur. Todėl santykiuose ir dedame tokį didelį akcentą. Pavyzdžiui, turime rotacijos principą, kad kiekvieną mėnesį mergaitė gyvena vis su kita mergaite. Čia yra daug psichologijos ir pabaigę akademiją jos į gyvenimą išeina jau pasiruošiusios.

Iš jūsų atsakymų suprantu, kad skatinate tarpusavio palaikymo, o ne konkuravimo kultūrą?

Tikrai netaikome konkuravimo modelio. Netoleruojame jokių intrigų. Jeigu įvyksta kažkas panašaus, po antro įspėjimo mergaitės yra vežamos namo. Intrigų atžvilgiu mes elgiamės labai griežtai.

Kitas dalykas, pas mus jaunimas tikrai gyvena gerai. Jei gyveni gerai, galiausiai tu to nebevertini ir neįsivaizduoji, kad gali būti kitaip, gali prarasti realybės jausmą. Mes į akademijos veiklą esame integravę 2 ukrainietes mergaites, kurios aiškiai parodo, kaip svarbu yra vertinti tai, ką turi.

Mes skatiname realybės ir dėkingumo jausmą – vertinti tai, ką turi, vertinti draugus, tėvus, brolius, seses, vertinti komandą ir padaryti viską, ką gali geriausio krepšinio aikštėje. Tokiu būdu mergaitės atsidėkoja visiems, kas jas palaiko.

VERTINGA NBPA KONFERENCIJA

Neseniai dalyvavote NBPA organizuotoje konferencijoje Andalūzijoje. Kas paliko didžiausią įspūdį?

NBA žaidėjų asociacija yra labai stipri organizacija, kuri rūpinasi profesionaliais žaidėjais. Jie šiuo metu vienija esamų ir buvusių NBA ir NCAA 450 krepšininkų.

Konferencijos esmė paprasta – kol sportininkai žaidžia, jais pasirūpinta. Baigus karjerą – jie tarsi vaikai, kurie patys turi mokytis rūpintis savo gyvenimu. Šis renginys suburia žaidėjus iš įvairių sporto šakų – NBA, NHL atletus, buvo „Manchester City“ futbolininkas, nacionalinių rinktinių nariai. Visi jie kalbėjo apie tai, kaip svarbu ruoštis gyvenimui po sporto dar žaidžiant profesionaliai.

Jie dalinosi patirtimi – kaip jautėsi euforijoje, turėdami daug pinigų ir būdami visų dėmesio centre ir kaip viskas pasikeitė, kai didžiuliai kontraktai baigėsi. Apie tai, kaip aplink buvo daug „nerealių“ žmonių, kuriems jie mokėjo pinigus ir kaip tuščiai tai atrodo, kai viskas pasibaigia. Daugelis jautėsi lyg vaikai, kurie buvo išmesti į gatvę. Jie prarado daug pinigų, patyrė sunkumų.

Kaip stengiamasi edukuoti profesionalius žaidėjus ir kalbėti apie finansinį raštingumą?

NBPA stengiasi juos apsaugoti kiek įmanoma, tačiau galutiniai sprendimai vis tiek priklauso patiems žaidėjams. Šiuo metu yra apie 70 žmonių, kurie dirba tik su sportininkais.

Į renginį atvyko įmonių, kurios dirba su sportininkais – čia yra sukurta ekosistema, kur visi vieni kitiems padeda.

Manau, toks modelis puikiai veiktų ir Lietuvoje. Svarbiausia – sportininkų atstovavimas per organizaciją. Tai būtų naudinga ne tik žaidėjams, bet ir jų šeimoms. Dažnai tėvai vaikams sako tiesą, tačiau jie jos nepriima, kol neišgirsta iš kitų. Tokia platforma, kurioje patyrę sportininkai pasakoja apie gyvenimą po karjeros, būtų neįkainojama.

Galbūt ši konferencija įkvėpė dar labiau plėsti AIBA veiklą?

Mes jau dabar organizuojame tarptautines stovyklas, kur atvyksta lietuvių kilmės vaikai iš viso pasaulio – JAV, Japonijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos. Kasmet turime apie 19 tokių dalyvių. Žengiame pirmuosius žingsnius, vis dar mokomės, kaip geriausiai dirbti Lietuvoje. Norime bendradarbiauti su kitomis akademijomis, kelti šalies krepšinio lygį, o ne konkuruoti.

Viską darome dėl vaikų ir be jokio finansinio intereso. Tačiau vieniems yra sunku – turime išlaikyti šeimas, tad altruizmas turi ribas. Turime puikią infrastruktūrą ir galimybes rengti stovyklas bei renginius, bet norint sukurti daugiau, reikia, kad prisijungtų daugiau žmonių, kurie nori tai kurti kartu.

Iki Europos moterų krepšinio čempionato Lietuvoje liko dveji metai. Kokios nuotaikos ir akcentai?

Aš labai tikiuosi darnos ir ramybės formuojant nacionalinės rinktinės komandą. Noriu palinkėti darniai susidirbti ir būti viena komanda. Ne politikuoti, o palaikyti vieni kitus. Žinau, kad mūsų krepšininkės yra geros, motyvuotos ir mes galime turėti labai konkurencingą rinktinę. Jeigu veiksime kaip vienas kumštis, galime pasiekti labai daug. Kuo mažiau intrigų, tuo daugiau bus vienybės.