„Reikėjo kažką keisti“: kaip ir kodėl E. Sederevičius papildė „Sūduvą-Mantingą“

LKL, kurią remia „Betsson“ nuotr.

Savaitės pradžioje „URBO-NKL“ padangėse nugriaudėjo skambus pasirašymas – čempionato lyderė Marijampolės „Sūduva-Mantinga“ pasistiprino LKL patirties turinčiu Ernestu Sederevičiumi.

Pastaruosius puspenktų metų 195 cm ūgio energingas puolėjas atstovavo Utenos „Juventus“ komandai, kurioje pagal sužaistas rungtynes – 189 – paliko ketvirtą ryškiausią pėdsaką klubo istorijoje.

Šį LKL sezoną Sederevičius per 11 sužaistų mačų turėjo 7 minučių vaidmenį, kurį pavertė į 2,1 taško, 1,2 atkovoto kamuolio ir 3,1 naudingumo balo vidurkius. Per visą etapą pajėgiausiame šalies čempionate jis vidutiniškai daugiausiai rungtyniaudavo 2023-24 m. sezone (13,5 min.).

27-erių krepšininkas papasakojo, kodėl sausio pabaigoje ryžosi nebelaukti vasaros ir atlikti posūkį karjeroje.

„Manau, kad visiems aiškus mano sprendimas – tiesiog norėjau daugiau žaidybinio laiko. Nusprendžiau persikelti į Marijampolę, nes Utenoje mano vaidmuo buvo mažas, – su tinklalapiu nklyga.lt kalbėjosi Sederevičius. – Buvau tame klube jau 4,5 sezono, pats mačiau ir kiti matė, kad mano vaidmuo menko. Na, sunku buvo. Reikėjo kažką keisti, o tada atėjo Marijampolės pasiūlymas. Gavau galimybę daugiau žaisti geroje komandoje.

Viskas labai greitai įvyko, galima sakyti, kad per vieną dieną pavyko susitarti su abiem pusėmis. Ir va, aš čia, Marijampolėje.“

„URBO-NKL“ 23 pergales ir 4 nesėkmes skaičiuojanti „Sūduva-Mantinga“ ketvirtadienį žais Šilutėje.

Būtent su šio miesto komanda atletas pastarąjį kartą varžėsi turnyre, kai 2020-21 m. laikotarpiu rinko 10,9 taško, 5,3 atkovoto kamuolio, 1,6 rezultatyvaus perdavimo bei 12,9 naudingumo balo per susitikimą, aikštėje praleidžiant po 27 minutes.

„Manau, kad sprendimas bus priimtas prieš rungtynes, – apie potencialų debiutą sakė puolėjas. – Pats tikiuosi, kad išbėgti į aikštę pavyks.

Kai pagalvoji, ironiška, jog pastarąjį kartą ilgesnį laiką žaidžiau Šilutėje, aišku, nepamirštu vieno mačo už Šakių „Vytį-VDU“, kuriam buvau paskolintas. Bet taip, buvo smagu, kai pamačiau „Sūduvos-Mantinga“ tvarkaraštį, kas laukia, nes iš Šilutės kėliausi į aukštesnį lygį.“

Tinklalapyje nklyga.lt – Sederevičiaus mintys apie sprendimą pakeisti komandą sezono viduryje, laiką ir gyvenimą Utenoje, „Sūduvą-Mantingą“ ir pažadą sirgaliams.

– Ernestai, ar sprendimas palikti „Juventus“ brendo ilgai? Kokių jausmų buvo prisikaupę?
– Nebuvo, kad sprendimas labai ilgai bręstų. Vis tiek, kol nebuvo jokio pasiūlymo, buvau susikoncentravęs į žaidimą Utenoje. Supratau, koks mano vaidmuo komandoje, bet dėl to nei kėliau kažkokias dramas, nei ką. Dirbau, stengiausi per treniruotes, norėjau padėti. Kuomet gavau Marijampolės pasiūlymą, ėmiau po truputį dėliotis ir mąstyti, kas būtų man geriau. Geriau ne tik man, bet ir mano šeimai.

– Šiame LKL sezone turėjai 7 minučių vaidmenį, šis – truputį didesnis nei debiutiniais metais. Ar tai buvo netikėta, ar yra priekaištų treneriui Kęstučiui Kemzūrai?
– Žinoma, norėjosi ryškesnio vaidmens, bet tikrai neturiu jokių priekaištų treneriui ir visai „Juventus“ organizacijai. Prieš šį sezoną mano kontraktas su komanda buvo baigęsis. Vien dėl to, kad grįžau ten, manau, parodo, jog man ten patiko tiek visas trenerių štabas, tiek administracija. Po pirmųjų ketverių metų galėjau pasukti kažkur kitur, bet taip jau nusprendėme.

Iš pradžių galvojau, kad vaidmuo bus truputį kitoks, bet gavosi, kaip gavosi. Galima galvoti daug dalykų, bet dėl visos situacijos tikrai nesigailiu. Jokių priekaištų, visgi krepšinis, aukštesniame ar žemesniame lygyje, žaidžiamas pagal intuiciją. Treneris nusprendžia, kas jam geriau tą akimirką. Įsibėgėjus sezonui, supratau savo vaidmenį ir prie jo prisitaikiau.

– Kaip galėtum apibendrinti savo etapą „Juventus“: kokius pokyčius įžvelgi savyje visomis prasmėmis? Pagal sužaistas rungtynes – 189 – komandos istorijoje nutūpei ketvirtoje vietoje, nusileidžiant tik Žygimantui Skučui (191), Vaidui Čepukaičiui (232) ir Gintautui Matuliui (347).
– Vertinu labai pozityviai. Galima pasižiūrėti į mano statistiką prieš atvykstant į Uteną, o ji nebuvo labai įspūdinga. Džiaugiuosi, kad Utena patikėjo manimi, davė galimybę sužaisti LKL. Dėl to esu labai dėkingas visam klubui. Pradžioje pasirašėme ketverių metų kontraktą, bet jis nebuvo garantuotas. Klubas pasiliko mane visus tuos sutartyje papildomus sezonus, o šiemet vėl pasikvietė. Tikrai dėkingas už tą suteiktą platformą pasirodyti.

Aišku, didžiausias kartėlis, kad per visą laiką Utenoje nepavyko peržengti to barjero. Ir KMT vis nepavyko patekti į finalo ketvertą, LKL atkrintamosiose taip pat... Visus ketverius metus žaidėme prieš Panevėžio „Lietkabelį“. Niekaip jo neįveikėme.

– Prieš interviu minėjai, kad baigi išsikraustymo iš Utenos darbus. Įdomu, kaip atrodė tavo gyvenimas šiame ežerų krašte ir ko pasiilgsi?
– Esu kilęs iš kaimo. Galima sakyti, kad miesto gyvenimas man niekada nebuvo prie širdies, aišku, galėčiau gyventi ir didmiestyje. Bet man vis tiek labiau patinka ramybė, o Utenoje gyvenimas labai ramus. Per pastaruosius kelerius metus mano gyvenimas labai pasikeitė, nes su žmona Simona susilaukėme dvynukų. Viskas pradėjo suktis aplink juos.

Praėjusiais metais dar gyvenome atskirai, kiekvieną laisvą dieną važinėdavau pas juos į Suvalkiją, o nuo šio sezono jau gyvenome kartu Utenoje. Kalbant apie laisvalaikį, prieš kokius dvejus metus atradau diskgolfą. Smagu, kad viena iš šio žaidimo trasų yra būtent Utenoje, todėl tekdavo pasivaikščioti, pažaisti. Aišku, kai atsirado vaikai, daug kas pasikeitė. Laisvalaikis ėmė suktis aplink šeimą.

– Karjeroje žingsnį atgal dėl noro rungtyniauti daugiau atlikai būdamas 27-erių. Su kokia motyvacija sugrįžti į „URBO-NKL“ kovas ir ar ateityje dar regėtum save LKL?
– Kiekvienas krepšininkas, manau, sakytų, kad tiki savimi ir nori žaisti aukštesniame lygyje. Čia aš ne išimtis. Žiūriu toliau į ateitį ir galvoju, kad bandysiu vėl pasirodyti LKL, galbūt kitur prasimušti.

Dabartinėje situacijoje nusprendėme, kad bus geriau žengti žingsnį atgal, gauti daugiau minučių, susigrąžinti krepšinio pojūtį. Kitiems žmonėms tai gali atrodyti tiesiog žingsnis atgal, bet aš žvelgiu į tai iš kitos perspektyvos – žingsnis atgal su galimybe eiti į viršų. Noriu padėti komandai, išsikovoti vaidmenį, turėti trenerio ir komandos draugų pasitikėjimą.

– Prisijungei prie „Sūduvos-Mantingos“, kuri yra absoliuti čempionato lyderė. Komandoje – aiškūs vaidmenys, plati rotacija, o treneris Marius Ūsas – jaunesnis už tave. Kaip atrodė tavo pirmoji treniruotė naujoje aplinkoje?
– Sutiko tikrai šiltai. Per daugelį metų su kai kuriais žaidėjais vis tiek kirtomės keliais. Pavyzdžiui, su Aurelijumi Pukeliu, Žygimantu Šimoniu ir Marijumi Užupiu teko suktis 3x3 aplinkoje. Galima sakyti, kad visus juos pažinojau iš anksčiau, jie irgi mane pažinojo. Be abejo, reikės laiko iki visiško įsiliejimo, bet pirmoji treniruotė buvo pozityvi. Manau, kad visi gerai sutarsime.

– Kas apskritai inicijavo susitarimą su „Sūduva-Mantinga“, kaip jis gavosi?
– Viskas prasidėjo prieš kelias savaites, kai treneris paskambino pasiklausti, kaip man sekasi, kaip jaučiuosi, ar norėčiau kažkokių pokyčių. Tuo metu atsakiau, kad pats dar tiksliai nežinau, ko noriu. Ruošiausi tolimesniam žaidimui LKL. Vėliau paskambino klubo vadovas Vytautas Skučas. Paskui turėjau savaitę laiko apgalvoti, o kai priėmiau sprendimą, viskas įvyko greitai.

– Iškart tapai vienu iš įdomiausių „URBO-NKL“ žaidėjų. Kaip manai, ką pridėsi prie marijampoliečių žaidimo ir ką galėtum pažadėti sirgaliams?
– Kas mane yra stebėję, žino, kad esu atletiškas žaidėjas, kovotojas. Manau, kad tokių savybių ir pridėsiu „Sūduvai-Mantingai“. Taip pat tikiuosi gerų sprendimų puolime ir gynyboje, visgi visą karjerą stengiausi daryti viską, kad būtų kuo geriau komandai. Mano profilis orientuotas į gynybą.

Pažadas sirgaliams? Bus daug efektingų epizodų. Kaip pavyks, pamatysime.

NKLyga.lt