V.Šeškus: po finalo „Lietuvos ryto“ sirgaliai mums spaudė rankas

Lietuva 14 Kovas 31

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurės finalo ketverte pademonstruotas Prienų „TonyBet“ žygis į Olimpo viršūnę be konkurencijos nustelbė kitus savaitės įvykius. Taip, Jono Valančiūno atstovaujamas Toronto „Raptors“ klubas po šešerių metų pertraukos užsitikrino vietą NBA atkrintamosiose varžybose, Vilniaus „Lietuvos rytas“ atleido Aco Petrovičių, o Kauno „Žalgiris“ su paslaptingų bėdų kankinamu Justinu Dentmonu Eurolygos „Top 16“ etape patyrė eilinį pralaimėjimą, tačiau savaitgalį surengtas prieniškių pasirodymas nusipelno išskirtinio dėmesio.

„Eurolygos šiemet nelaimėsime. Lieka pasiimti kitus du titulus – LKF taurę ir LKL čempionų žiedus“, – prieš vykdamas į Panevėžį kalbėjo kauniečių įžaidėjas Šarūnas Jasikevičius. Jis, kaip ir praeityje NBA klubų garbę gynęs „Lietuvos ryto“ sunkusis krašto puolėjas Darius Songaila, po dvikovų su prieniškiais buvo priversti aikštę palikti nuleistomis galvomis ir prikąstais liežuviais.

Jokių pasiteisinimų negali būti. Tik pripažinimas, kad tomis dienomis Vilniaus ir Kauno komandos buvo silpnesnės. Per dvi dienas „TonyBet“ vieną po kito į šoną prastumdė šalies krepšinio flagmanus ir apgynė prieš metus iškovotą titulą. Tokio reiškinio Lietuvoje dar nebuvo. Kovo 29–30 dienos įeis į oranžinio kamuolio istorijos metraščius. Tuo neabejoja ir naujienų portalo Alfa.lt kalbintas ekipos treneris Virginijus Šeškus.

Galvojo, kad pritrūks jėgų

Kas darėsi komandos rūbinėje, autobuse ir kaip apskritai šventėte? – paklausėme gerokai prikimusio Prienų simbolio.

Panevėžyje nuėjome į kavinę, visi kartu pavakarieniavome ir važiavome namo. Toks ir pasisėdėjimas. Žinot, trečiadienį mūsų laukia rungtynės Utenoje, nėra kada švęsti. Šiandien komandai suteikiau laisvą dieną. Vyrai nudirbo didžiulį darbą, daugeliui tai reikšmingiausias laimėjimas karjeroje. Tegu pailsi, atsigauna, o rytoj jau rinksimės į rytinę treniruotę.

Palaikytumėte idėją sukurti dokumentinį filmą apie Prienų klubo triumfą LKF taurėje?

Sakote, filmą... Nežinau, ar verta (juokiasi). Po finalo norėjosi džiaugtis, bet nebuvo jėgų. Aš pats neįsivaizduoju, kaip per dvi dienas galima nugalėti dvi Eurolygos komandas. Tai tikra fantastika. Dvi rungtynės – jau ne atsitiktinumas, parodėme, kad žaidžiame neblogą krepšinį ir einame gera linkme.

Tas suklupimas ant parketo po finalinės sirenos buvo spontaniškas?

Tikrai to neplanavau (juokiasi). Man viskas išeina spontaniškai. Tai yra kažkas nerealaus. Buvo toks šiltas palaikymas... Finale su „Lietuvos rytu“ mus palaikė 80 procentų žiūrovų. Jautėmės taip, lyg žaistume namuose. Toks palaikymas buvo dar didesnis įvertinimas. Pirmas mano tikslas prieš prasidedant mačui dėl taurės buvo nuteikti vyrus, kad jie kovotų garbingai. Norėjome, kad finalas būtų gražus, nepralaimėtume 20 taškų skirtumu. Keli krepšininkai rungtyniavo patyrę mikrotraumas. Galvojau, kad tų jėgelių mums pritrūks.

Pradžioje tikrai nesinervinau. Antroje rungtynių pusėje atsilikome 10 taškų skirtumu, bet pamačiau, kad galime „užsikabinti“. Na, tada tie nervai ir prasidėjo. Vienas kitą palaikėme, dėl ko ir laimėjome. Sakau atvirai – tas žmogus, kuriuo netikėjau, Paulius Ivanauskas per pratęsimą pataikė išlyginamąjį tritaškį. Pasižiūri į protokolą ir supranti, kad pergalės nusipelnė visi. Vienas daugiau taškų pelnė, kitas gynyboj atstovėjo, trečias sėkmingai dėl kamuolių kovojo. Taip žaidžiant tikrai galima daug ką nuveikti.

Atrodo, „Lietuvos ryto“ sirgaliai dėl nugvelbto titulo pernelyg nepyko?

Mažų miestelių pergalės prieš šalies krepšinio grandus visada suteikia kažkokį žiūrėjimą į priekį. Nebūtinai Prienai. Tikiu, kad tokių komandų atsiras ne tik šiais metais, bet ir ateityje. Prie autobuso buvo priėję apie 10 Vilniaus komandos sirgalių. Jie sakė, kad tikrai palaiko „Lietuvos rytą“, bet spaudė mums rankas ir sakė, kad tikrai buvome verti laimėti. Tai labai malonu.

Įtikina per porą valandų

Prieš sezoną sakėte, kad su klubu nesate pasirašęs sutarties, tik žodinį susitarimą, Ar tokia situacija išliko iki šiol?

Pas mus taip jau yra, kad aš ir artimiausia mano aplinka eina ne tik tiesiogines savo pareigas. Tenka ir finansų ieškoti, ir dar kitus darbus nudirbti. Mūsų žodinis susitarimas yra svarbesnis ir brangesnis negu parašas. Gal kai gyvenime mane kažkas paves, tada ir aš kitaip pradėsiu į viską žiūrėti. Būdavo, atvažiuoja žaidėjai ir dirba be kontrakto. Aš juos per porą valandų sugebu įtikinti, kad mes tikrai jų nepavesim. Užtikrinu, kad traumos atveju jie nebus išmesti į gatvę. Prienų vardas Lietuvoje skamba normaliai. Stengiamės laiku išsimokėti atlyginimus, jie kartais šiek tiek vėluoja, bet žaidėjai į mūsų klubą eina žinodami, kad čia ras gerą klimatą. Norint užsitarnauti šią etiketę, reikėjo labai daug dirbti.

Pas mus viskas daroma kolektyviškomis pastangomis. Vienas žmogus padovanoja kelionę, kitas užpila kuro. Kai po sezono pasiskaičiuoji, kiek surinkai pinigų per 9 mėnesius, jų gaunasi tikrai nemažai. Kai žmogus duoda 500 ar 1000, nelabai matosi to bendro dydžio, bet viską sudėjus tos sumos išeina nemenkos. Aišku, atlyginimai nėra kosminiai. Maniškis vaikis Domantas, Dovydas Šemeklis ir Tomašas Ramanovskis žaidžia praktiškai be atlyginimo. Pauliaus Ivanausko ir Martyno Linkevičiaus algos irgi simbolinės. Kas lieka? Turime 1–2 brangesnius žaidėjus, o kitiems aukso kalnų tikrai nemokame.

Jau trečiadienį laukia išvyka į Uteną. Tai turbūt bus puiki proga visiems grįžti į realybę ir deramai pasiruošti BBL pusfinaliui?

Manau, Utenoje laukia labai sunkios rungtynės. Rytoj susirinkę į treniruotę žaidėjai dar bus pilni emocijų. Jeigu atvirai, šio mačo labai bijau. Baltijos taurėje sieksime patekti į finalą. Lietuvos pirmenybės yra pačios stipriausios per visą mūsų dalyvavimo istoriją. Patekimas į ketvertuką būtų puikus rezultatas. Mūsų laukia labai įdomios atkrintamosios varžybos. Finale tikriausiai žais „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“, bet lengvo pasivaikščiojimo jiems tikrai nebus. Jau ir dabar atsiranda vienas kitas žmogelis, kuris prognozuoja netradicinį finalą. Aišku, galvoti dar anksti, bet greičiausiai kitąmet grandai į LKF finalinį ketvertą automatiškai nepateks.

Klubo rėmėjas, Liberalų sąjūdžio kandidatas į Europos parlamentą Antanas Guoga: puikiame Panevėžio restorane suvalgėm šašlykų, atsigėrėm šiek tiek alaus. Iš arti pasižiūrėjome į antrus metus iš eilės iškovotą taurę ir tuo labai džiaugiamės. Mums nereikia prabangių užsieniečių. Dar nė viena komanda taurės nelaimėjo tris kartus iš eilės, todėl netrukus reiks ruoštis ir šiam tikslui (juokiasi).Tikrai vertėtų apie šį žygį ir filmą sukurti, ir mokslinius darbus atlikti. Identitetas ir širdis yra pagrindinė mūsų stiprybė. Prienų biudžetas dešimt kartų mažesnis už „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“. Pagal finansus ženkliai atsiliekame nuo Vilniaus, Kauno, Pasvalio, Klaipėdos, Šiaulių klubų. Su kiek mažesniu nei milijono litų biudžetu rikiuojamės po jų – šešti.

Aš visada tikėjau žaidėjais. Sakiau jiems, kad jie gali tapti čempionais dar prieš mėnesį. Jiems ta mintis buvo įpiršta ir jie tuo patikėjo. Yra idėja, kad prie mūsų gali prisidėti ilgametis Lietuvos rinktinės masažuotojas Juozukas. Norisi tobulėti, tačiau viskas priklauso nuo direktoriaus Aurimo Bartuškos, aš nesikišu. Kur galiu padėti, ten ir padedu. Vieną kartą mane įleidžia į rūbinę – ir džiaugiuosi, kad galiu būti su jais.

Mano ateitis šiame klube priklausys nuo bendros filosofijos ir vizijos. Norėtųsi į visa tai įtraukti Birštoną. Apsijungę su visu Prienų rajonu galime suformuoti tikrai rimtą ekipą. Jau dabar Regioninei krepšinio lygoje (RKL) turime savo jaunimo atstovus. Būtų labai smagu, kad dviejų miestų savivaldybės galėtų prisidėti finansine parama. Turime susėsti ir sutarti dėl ilgalaikės strategijos. Jeigu mano ir valdybos narių požiūriai sutaps, nematau problemų dirbti toliau.