N. Radičevičius: apie netikėtą „Lietkabelio“ pasiūlymą ir N. Čanako unikalumą

LKL, kurią remia „Betsson“/R.Lukoševičius nuotr.

Šį sezoną Panevėžio „Lietkabelyje“ netrūko sugrįžimų, tarp jų atsidūrė ir Nikola Radičevičius. 31-erių serbas grįžo į Lietuvą po 4 metų pertraukos ir pripažįsta, kad jaučiasi puikiai, vėl būdamas sau gerai pažįstamoje terpėje.

Per šį etapą jis pakeitė keturis klubus: Bilbao „Surne“, Liublianos „Cedevita Olimpia“, Andoros „MoraBanc“, Varšuvos „Dziki“.

Į Panevėžyje jis atvyko dar niekur nežaidęs šio sezono metu, nors ir treniravosi su savo gimtojo Čačako miesto komanda.

„Jei atvirai, nustebau, bet nesvarsčiau nė minutės – iškart sutikau. Pasakiau, kad noriu grįžti. Tai komanda, kurioje žaidžiau gerą krepšinį, kurioje turėjau gerą laiką, norėjau žaisti pas šį trenerį vėl, man patinka Nenado vizija. Kai tik pamačiau, kad Nenadas skambina, įtariau, ko jis klaus ir iškart atsakiau jam „taip“, – apie sulauktą skambutį sakė N.Radičevičius.

LKL.lt – pokalbis su Panevėžio komandos gynėju apie pastaruosius ketverius metus, ispanišką mentalitetą, išaugusį „Lietkabelio“ pasitikėjimą ir atkaklią LKL, kurią remia „Betsson“.

Sekmadienį panevėžiečių nuo 19.10 val. laukia akistata su „Jonava Hipocredit“. Mačą stebėkite „Telia Play“.

– Nikola, kaip jaučiatės grįžęs į gerai sau pažįstamą miestą?

– Jaučiuosi gerai, nes viskas man čia pažįstama, nereikėjo laiko adaptacijai. Gyvenimas geras, sistema pažįstama, tai gerokai viską lengvina.

– Kokius ryškiausius atsiminimus turite iš praeito savo etapo Panevėžyje 2021–2022 m.?

– Žinoma, pirmiausiai prisimenu finalus, kuriuos žaidėme, bet ryškiausias dalykas – atmosfera, kurią turėjome. Tai buvo vienas geriausių sezonų karjeroje, jei vertinčiau chemiją, kurią turėjome. Nemėgstu naudoti tokių frazių, bet tuo metu tikrai buvome lyg didelė šeima. Leidome daug laiko kartu, buvo smagu, turbūt tai ir buvo priežastis, kodėl turėjome tokius rezultatus.

– Iš to, ką matote dabar, ar atmosferą galite prilyginti 2021–2022 metams?

– Kiekvieni metai yra skirtingi, skiriasi žmonės, skiriasi žaidėjai, nemėgstu lyginti. O ir sunku lyginti, nes esu čia gana neseniai. Bet kol kas jaučiu tik pozityvumą, vaikinai priėmė mane šiltai, trenerį žinojau iš seniau, tad žinojau jo žaidimą, kol kas mėgaujuosi. Bandome sukurti kažką gero ir esame gerame kelyje.

– Ko Panevėžyje pasiilgote labiausiai? Galbūt žmogaus, galbūt vietos, gal dar kažko.

– Ko labiausiai pasiilgau, tai savo buvusio komandos draugo Gagičiaus (Juokiasi). Sunku kažką išskirti. Nuo praeito mano etapo čia likęs Gabas, Lipkė, su jais turime gerą ryšį, smagu, kad jie vis dar čia, jie komandos veidai.

– Kiek pasikeitęs kaip žaidėjas grįžote į „Lietkabelį“?

– Dabar esu labiau patyręs, bet vis dar stengiuosi daryti tai, ką sugebu geriausiai – kurti žaidimą, padėti komandos draugams atsiskleisti labiau. Stengiuosi būti trenerio pagalbininku aikštėje. Esu to paties mentaliteto, tik su daugiau patirties. Krepšinyje 4 metai yra daug, per tą laiką pakeičiau kelias ekipas, kelis trenerius, daug išmokau, tai mane padarė dar geresniu žaidėju.

– Kaip galite apibūdinti šį jūsų 4 metų etapą, kuomet pakeitėte 4 klubus?

– Po Panevėžio vykau į Bilbao, tai buvo geri metai, mėgavausi, nes grįžau į Ispanijos lygą, kurioje praleidau didžiąją dalį savo karjeros. Po to Liublianoje buvo sunku, strigau su traumomis, neturėjau gero ritmo. Gera vieta, bet man asmeniškai viskas nesusiklostė taip, kaip tikėjausi. Andoroje ir Varšuvoje buvo keista, bet gera patirtis, nes pirmojoje vietoje vėl grįžau į „Liga Endesa“, o po to Varšuvoje buvau naujo projekto dalis. Daug pakilimų ir nuopuolių, ypač dėl traumų, bet buvo etapas, kuris mane padarė labiau patyrusiu žaidėju.

– Kaip sakote, daug metų praleidote Ispanijos lygoje, pats esate serbas ir taip pat gerai pažįstate Adrijos lygą ir šį krepšinį. Jei reikėtų išsirinkti, kuri lyga jums jaučiasi labiau sava?

– Tikrai Ispanijos lyga. Adrijos lygoje nepraleidau tiek daug laiko, o Ispanijoje žaidžiau beveik 10 metų. Čia jaučiuosi komfortiškai, atvykau dar jaunas, pažįstu sistemą, kalbu ispaniškai, turiu čia draugų.

– Kiek ispaniško mentaliteto per šiuos metus atsidaro jumyse?

– Turiu jo nemažai (Juokiasi). Atvykau į Seviliją 18-os, praleidau čia 5 metus, tada žaidžiau Las Palme, Bilbao. Aišku, esu serbas, tai didžiausia mano asmenybės dalis, bet turiu ir ispaniško mentaliteto savyje. Krepšinyje taip pat – mėgstu jų stilių, greitą žaidimą ir pan.

– Kokia buvo jūsų reakcija, kai sulaukėte „Lietkabelio“ pasiūlymo? Spėju, pirmasis jums paskambino N.Čanakas.

– Jei atvirai, nustebau, bet nesvarsčiau nė minutės – iškart sutikau. Pasakiau, kad noriu grįžti. Kaip sakiau, tai komanda, kurioje žaidžiau gerą krepšinį, kurioje turėjau gerą laiką, norėjau žaisti pas šį trenerį vėl, man patinka Nenado vizija. Kai tik pamačiau, kad Nenadas skambina, įtariau, ko jis klaus ir iškart atsakiau jam „taip“.

– Šį sezoną dar nebuvote žaidęs niekur, kokios buvo to priežastys? Sveikatos bėdos ar galbūt asmeninės aplinkybės?

– Ne ne, buvau visiškai sveikas. Buvo kažkiek asmeninių priežasčių, buvo ir pasiūlymų, kuriuos atmečiau, laukdamas kažko geresnio. Visą šį laiką sportavau su Čačako komanda, jie mane priėmė kaip savą, esu labai dėkingas, kad galėjau su jais sportuoti, turėti rutiną, tik nežaidžiau rungtynių. Dėl to į Panevėžį atvykau gana geros formos.

– Kiek sudėtinga jums buvo visus šiuos gana ilgus mėnesius krepšinį stebėti tik iš šono?

– Nebuvo lengva, nemeluosiu. Dėl ko mes treniruojamės? Dėl rungtynių. Visi norime žaisti. Tik treniruotis buvo sunku. Buvo visokių momentų, svarsčiau, kodėl taip nutiko, galbūt turėčiau vykti vienur ar kitur, priimti pasiūlymus. Galiausiai išlaukiau geriausio pasiūlymo. Visas šis laukimas galiausiai buvo tinkamas man.

– N.Čanakas pratęsė sutartį su „Lietkabeliu“ dar porai metų. Kaip žmogus, kuris jį gerai pažįsta, kas daro serbą tokiu ypatingu, kad jo era Panevėžyje tęstųsi taip ilgai?

– Pirmiausiai tai lemia rezultatai. Nuo pirmų metų jo komanda rodo rezultatą ir apskritai ekipa atrodo geriau. Jis žmogus, kuris atsidavęs darbui, gebantis turėti gerą ryšį su visais žaidėjais, jis nuoširdus, žino, ko nori, žaidėjai juo tiki. Taip, jis reiklus, norintis, kad visi atiduotų aikštėje 100 proc. Nenadas jau tapo komandos veidu, jau nebegali pagalvoti apie „Lietkabelį“ ir negalvoti apie Čanaką. Sveikinu jį, manau, visi džiaugiasi už Nenadą.

– Ar šis faktas, kad sutartis pratęsta jau dabar, įneša ramybės ir pasitikėjimo visai komandai? Jog organizacija tiki treneriu ir darbo procesu.

– Žinoma. Komanda parodė, kad nori augti toliau, užtikrindama saugumą treneriui ir žaidėjams. Dabar Nenadas gali negalvoti apie tai, kas nutiks ateityje, labiau susifokusuoti į darbą. Žaidėjams irgi gerai žinoti, kad galės toje pačioje sistemoje praleisti ilgesnį laiką. Puikus klubo žingsnis.

– Atrodė, kad Citadele KMT medalis buvo labai džiaugsmingai sutiktas „Lietkabelyje“. Kiek svarbus iš tiesų organizacijai jis buvo?

– Nebuvau čia nuo sezono pradžios, bet sekiau „Lietkabelį“, žinau, jog buvo apmaudžių nesėkmių, o kai tai nutinka, tai gali sudrebinti pasitikėjimą. Kalbėjome, kiek svarbus šis medalis mums. Pusfinalis nebuvo geriausias mums, bet po to viską atidavėme kovoje dėl Citadele KMT bronzos ir ačiū Dievui, parodėme charakterį, laimėjome, taip atėjo palengvėjimas. Tai mums suteikė pasitikėjimo, supratome, kad turime tikėti viskuo, ką darome treniruotėse.

– Citadele KMT mače sutikote ir buvusį savo komandos draugą Jerricką Hardingą. Kiek nustebintas ar ne esate jo solidžiu sezonu LKL, kurią remia „Betsson“?

– Nesu nustebintas, nes žaidėme kartu Andoroje, mačiau jį kasdien ir žinau, kiek geras bei talentingas jis yra, galintis pelnyti taškus iš įvairių situacijų. Jis vienas talentingiausių žaidėjų, kuriuos esu sutikęs. Tikiuosi, jis tęs tokį pasirodymą, bus sveikas, tik nebus toks geras, kai žais prieš mus (Juokiasi).

– LKL, kurią remia „Betsson“, turnyrinėje lentelėje yra didelė sumaištis, nes 5–8 vietas skiria pora pergalių, netoliese yra ir „Šiauliai“, kiek aukščiau – „Rytas“ su „Neptūnu“. Kiek sudėtingiau šiemet yra kautis dėl geresnių pozicijų atkrintamosiose?

– Tikrai bus sunku, daug gerų komandų. Taip, „Rytas“ ir „Žalgiris“ visada yra aukštai, bet esame mes, „Neptūnas“, „Šiauliai“ žaidžia nuostabų sezoną. „Juventus“ irgi yra sunkus oponentas. Vieni su kitais žaisime 4 ratus, plius, atkrintamosios, viskas slypi atsidavime, energijoje, bus sunku. Tik po Citadele KMT paauginome pasitikėjimą, turime sveikus žaidėjus, pilnavertiškai treniruojamės ir esame gerame momente kovoti.

– Sekmadienį laukia akistata su LKL, kurią remia „Betsson“, autsaidere „Jonava Hipocredit“. Kiek pavojingos yra tokios rungtynės, kai pažiūrėjus į turnyro lentelę gali atrodyti, kad varžovai nebus tokie pajėgūs?

– Tikrai nebus lengva, šioje lygoje nėra lengvų rungtynių. Visi turi gerų žaidėjų, visi rodo gerą krepšinį, turi gerus trenerius. Ypač mums nėra lengvų rungtynių. Negalime sau leisti atsipalaiduoti, į kiekvienas rungtynes turime eiti nusiteikę maksimaliai, kartais to pergalei užteks, kartais – ne, bet turime rodyti savo geriausią veidą. Niekas neateis prieš mus galvojant, kad pralaimės, tikrai ne.

LKL.lt