V.Romanovo pasitikėjimą įgavęs agentas O.Fimičius: „Dėl juodųjų ikrų paprastai iš anksto nesiderame“

Serbas Obradas Fimičius - dažnas svečias Lietuvoje. Žinomą Europos krepšinio agentą neretai galima išvysti Kauno sporto halėje ar „Žalgirio“ arenoje, įsitaisiusį šalia „Žalgirio“ klubo savininko Vladimiro Romanovo. Nors pastarasis verslininkas niekada neslėpė savo neigiamo požiūrio į sporto agentais dirbančius žmones, palyginęs juos su pedofilais, tačiau O.Fimičius, regis, sugeba įtikti net ir priekabiausiems klientams.

Nedaug trūko, kad O.Fimičius būtų atsidūręs kitoje barikadų pusėje. Krepšininko karjerą jis baigė vos sulaukęs 24-erių. Serbas nutarė, kad rimtas žaidėjas iš jo neišeis, todėl pakeitė specializaciją. Pravertė Vašingtono universitete įgytas ekonomisto išsilavinimas.

Sėkmė netruko ateiti. Dabar serbas atstovauja per 40 krepšininkų interesams. Tarp jų ir „Žalgirio“ ekipos kapitono Pauliaus Jankūno, kito žalgiriečio Marko Popovičiaus, jaunojo talento Šarūno Vasiliausko.

O.Fimičiaus klientai yra ir du buvę Kauno ekipos treneriai – Ilias Zouros ir Ainaras Bagatskis. Be to, jis atstovauja ir pretendentu į „Žalgirio“ stratego postą laikomo tėvynainio Aleksandro Trifunovičiaus interesams.

Rusijos svetainė championat.com kalbėjosi su O.Fimičiumi. Pokalbį pradedame nuo minčių, susijusių su Lietuva.

- Minėjote, kad Rusijos rinka jums labai patraukli, bet ir Lietuvoje turite nemažai klientų?

- Lietuvoje yra gera komanda „Žalgiris“. Sąlygos priimtinos, V.Romanovas tvarkosi nuostabiai. Aš atstovavau trenerio Ilias Zouros interesams. Marko Popovičių neseniai į Kauną sugrąžinome.

- Kokia jūsų nuomonė dėl I.Zouros atstatydinimo?

- I.Zouros - padorus specialistas. Jis laimėjo ir vietinį čempionatą, ir šalies taurę, ir Baltijos lygą. Nors skamba juokingai, tačiau palyginus su savo pirmtakais, graikas dar gana ilgai išsilaikė poste. Galbūt jis perdegė, išsikvėpė, juk vasarą dar dirbo su Graikijos rinktine. Man sunku paaiškinti, nes sprendimą priėmė tiktai klubas. Žinoma, galėjau derėtis, kad neskubėtų su išvadomis, bet vėlgi, manau, kad I.Zouros darbo etapas Kaune buvo sėkmingas. Iki gruodžio jam turėtume rasti naują klubą.

- Kodėl M.Popovičius vasarą neliko Kazanės „Uniks“ klube?

- Sunku pasakyti, nes su juo dirbti pradėjau tik nuo šio sezono. Manau, problema buvo medicininėje apžiūroje. Kazanės klubas, prieš pratęsdamas sutartį, norėjo surengti dar vieną po Europos čempionato. Tai - absurdas. Paprastai rinktinių nariams apžiūros atliekamos prieš tokius čempionatus, o ne po jų. Priešingu atveju, maža kas - gal traumą patirs. Dabar nors pinigų gautų.

- Per kokias krepšinio asmenybes jūs dar susijęs su Lietuva?

- Susitariau dirbti su Paulium Jankūnu. Lietuva - nebloga šalis. Yra kur apsisukti.

- Jeigu tikėtume stereotipu - jūsų profesijos žmonės yra tarsi neišardomas barjeras tarp klubų ir krepšininkų. Pabandykite išsklaidyti šią nuomonę. Kaip iš tiesu vyksta derybos?

- Agento dalyvavimas naudingas abiems pusėms. Juk mes giname kliento interesus: renkame geriausius variantus finansiškai ir buitinių sąlygų prasme. Tačiau, žinoma, visada svarbu, kad ir klubas liktų patenkintas. Pavyzdžiui, negalima užsikelti žaidėjo kainos, jei jis neatitinka reikalavimų. Jeigu dėl to bus prarastas vadovybės pasitikėjimas, krepšininkas tiesiog nebežais.

- Ar per patį derybų procesą kuo nors susišildote?

- Būna, žinoma, kad kalbamės gurkšnodami konjaką arba degtinę. Tačiau retai, ir pila tik simboliškai. Juk tai - verslas, kurį reikia atlikti blaivia galva. Juolab, kad aš daug nepakeliu.

- Ar būdavo, kad nepatenkintas derybų eiga pakildavote nuo stalo ir išeidavote?

- Ne. Taip radikaliai - niekada.

- Bet konfliktų pasitaikydavo?

- Taip, pavyzdžiui su Permės „Ural-Great“ klubu. Teko netgi bylinėtis. „Dinamo“ irgi ilgą laiką neatsiskaitinėjo su žaidėjais, bet pastaruou metu pradėjo grąžinti skolas. Bet šiaip Rusijoje situacija nuostabi. Kiek pasakė - tiek ir perves. Europoje nutinka taip, kad pasirašo sutartis su naujokais, o paskui negali atsiskaityti. Arba pasako vienaip, paskui vėl bando numušti kainą.

- Kaip žinia, procentus nuo sandorio jums moka klubas...

- Taip yra visur, išskyrus NBA.

- Būna, kad klubai skundžiasi jūsų klientais?

- Retai, bet būna. Esą jie sumokėjo apvalią sumelę, o žaidėjas nepersistengia. Paprastai aš atsakau klausimu: o jeigu jis žaistų geriau, ar jums tektų už tai primokėti. Tada klausimai atkrenta.

– Turbūt girdėjote tokią istoriją: futbolininkas ilgai ir atkakliai derėjosi dėl sutarties su Maskvos „Dinamo“ klubu. Išsiderėjo maksimalią algą, o į paskutinį pokalbį atėjo jau su agentu. Tas pasiteiravo apie atlyginimą. Klubo direktorius tyčia jį gerokai pamažino. Agentas maloniai sutiko ir apie naują algą pranešė pačiam žaidėjui. Šiam ne akys ant kaktos iššoko. Ar jums nepasitaikė tokių kuriozų?

– Futbole kitokia situacija. Ten agentai kartais uždirba net daugiau už savo klientus. O šiaip nesuprantu, kaip profesionalus sportininkas gali prašyti 20 rublių, jei yra vertas tik dešimties. Agentas gali, bet pats sportininkas - ne.

- Bet jeigu bus kuklus, krepšininkas negaus tiek pinigų, kiek yra vertas?

- Jeigu pats tiesiogiai kontaktuos su klubu, gali ir taip nutikti. Rusijoje pirmasis mano klientas buvo Igoris Zamanskis. Šis vaikinas neblogai žaidė „Chimki“ klube, o perėjus į „Dinamo“ jo atlygis išaugo du su puse karto. O iš pradžių jam siūlė vos 15 proc. didesnį atlyginimą. Gerai, kad jis buvo prisiskaitęs protingos literatūros apie tai, kaip reikia vesti derybas. O ir pretendentų į jį buvo ne vienas. Tokiais atvejais prasideda aukcionas, atnešantis naudos žaidėjui.

- Dabar tas pats I.Zamanskis Kazanės „Uniks“ klube gauna fantastiškus pinigus. Tai - jūsų darbas?

- Taip, tačiau dabar mes su Igoriu padarėme tam tikras nuolaidas.

- Kitas jūsų klientas Maskvos CSKA klubo gynėjas Aleksejus Švedas dabar - vienas gabiausių savo amžiaus Europos žaidėjų. Kokią ateitį jam prognozuojate?

- Jis turi milžinišką potencialą. Vaikinas jau dabar yra europinio lygio. Manau, kad Europos pirmenybėse Rusijos rinktinė be jo nebūtų ištempusi iki bronzos medalių. Neatmetu, kad jis greitu laiku persikels į NBA. Šiuo metu net keli klubai yra pasirengę jam pasiūlyti kontraktą. Tiesa, už gynėją tektų sumokėti nemenką kompensaciją.

- Kokio dydžio?

- NBA kompensacijos nesikeičia - 500 tūkst. JAV dolerių. Bet kuriam žaidėjui: nuo Timofejaus Mozgovo iki Ricky Rubio. Kitas dalykas, kad žaidėjo sutartyje su klubu gali būti įrašyti ir papildomi skaičiai. Tada jis primokės iš savo kišenės.

- Su kuriuo klientu jums būdavo daugiausia rūpesčių?

- Su latviu Kasparu Kambala. Specifinis sportininkas. Su juo vis kažkas atsitikdavo. Prieš 5 metus jis buvo vienas geriausių „centrų“ Europoje. Kaip žinote, buvo diskvalifikuotas už dopingo vartojimą. Dar ir kitų istorijų pasitaikė. Praėjusį sezoną jis žaidė Bulgarijoje, paskui persikėlė į Turkiją. Ten įgavo neblogą sportinę formą, tapo vienu rezultatyviausių komandos žaidėjų. Jam padėjo intensyvios bokso treniruotės.

Praėjusį sezoną puolėjas dar spėjo parungtyniauti Irane. Ten sąlygos buvo fantastiškos. Jis nuolat gyveno 5 žvaigždučių viešbutyje. Kiekvieną rytą - vakarą valgydavo juoduosius ikrus. Dabar jis žaidžia Ankaros „Turk Telekom“ klube.

- Ar ir tokie dalykai, kaip juodieji ikrai aptariami kontrakto sąlygose?

- Dėl delikatesų tikrai nesiderame (juokiasi. - Red.). Žinoma, atkreipiame dėmesį į buitinius dalykus - koks butas, kokia mašina. Papildomos premijos - taip pat labai svarbu.

- Turbūt girdėjote istoriją apie garsų Serbijos krepšininką P.Stojakovičių. Kažkada agentas suderėjo jam prabangias sutarties sąlygas su vienu klubu. Tuomet pas žaidėjo tėvą atėjo žmogus, padėjęs ant stalo 150 tūkst. „žaliųjų“. Netrukus tėvas įkalbėjo sūnų pakeisti komandą. Ar iš tiesu tėvų įtaka atžalų karjerai yra tokia didelė?

- Jūsų minimu atveju viskas galėjo išsispręsti ir be pinigų. Tačiau tėvų įtaka išties didžiulė. Vyresnioji karta mato, kad potencialiai jų vaikas yra jų verslas. Ypač tai matyti vaikų varžybose.

lrytas.lt