Talentų kalvės: „Žalgirio“ sistemos produktyvumas ir sezono rezultatai

Rekomenduojame 25 Liepa 01

Kiekvienas didysis Europos krepšinio klubas neįsivaizduojamas be savo jaunimo piramidės sistemos, t. y. jaunųjų talentų rengimo ir ugdymo programų. Ne išimtis ir „Žalgirio“ organizacija, kuri tapo platforma žengti į profesionalų krepšinį gausybei talentų.

Būtent sėkminga integracija į vyrų krepšinį ar bent jau įsitvirtinimas pajėgių NCAA universitetų programose gali tapti vienu iš geriausių indikatorių įvertinti jaunimo sistemos pamatų tvirtumą ir jos efektyvumą.

Dar aiškesnis vaizdas susidaro palyginus talentų paruošimo vyrų ar NCAA krepšiniui statistiką palyginus tarp kelių didžiausių Europos krepšinio klubų jaunimo piramidžių.

„Žalgirio“ organizacijos jaunimo programos vadybininkas Andrius Gopenas pasidalijo savo atliktu tyrimu, kuris padėjo išsiaiškinti, kaip „Žalgirio“ talentų rengimo sistemos efektyvumas atrodo jį palyginus su Madrido „Real“ ir „FC Barcelona“ krepšinio klubų sistemomis.

A.Gopenas šį tyrimą atliko kartu su „Žalgirio“ skautu Eriku Kirvelaičiu, padėjusiu su koeficientų skaičiavimais.

Kaip buvo atliktas tyrimas?

Tyrimo autorius pasirinko aiškų atspirties tašką, leidusį taikyti vienodas sąlygas visiems trims krepšinio klubams – buvo įtrauktos visos „Žalgirio“, „Real“ ir „FC Barceona“ klubų Eurolygos jaunių turnyrų komandų sudėtys nuo 2012-ųjų.

Visi talentai, būtent nuo 2012-ųjų atstovavę savo klubų jaunių komandoms Eurolygos turnyre, pateko į savo klubo talento baseiną. Žaidėjas, Eurolygos jaunių turnyre dalyvavęs kelis metus iš eilės, žinoma, keliskart į skaičiavimus įtraukiamas nebuvo. Į tyrimą nebuvo įtraukti šiais metais Eurolygos jaunių atrankos debiutavę krepšininkai.

Taigi, visų pirma, apie talentų baseino dydžius. „Žalgirio“ komandai Eurolygos jaunių turnyruose nuo 2012-ųjų iki 2024-ųjų atstovavo 113 krepšininkų, „Real“ komandai – 84, „FC Barcelona“ – 98.

Išsiaiškinus talentų baseino dydžius, kitas žingsnis buvo įvertinti, kur šiuo metu kiekvienas iš trijų klubų sistemose žaidusių buvusių jaunių komandų žaidėjų tęsia karjeras dabar (2024–2025 m. sezonas).

Buvo įvertinta, kokiame profesionalų (ar NCAA) lygyje buvęs jaunių komandos žaidėjas žaidžia šiuo metu, ar, apskritai, krepšininkas profesionaliai neberungtyniauja.

Skaičiuojant koeficientą, padėjusį palyginti „Žalgirio“, „Real“ ir „FC Barcelona“ sistemų efektyvumą, reikėjo įvertinti ir karjerą profesionalų (ar studentų lygų) lygmenyje tęsiančių žaidėjų atstovaujamų lygų pajėgumą (šiame sezone).

Kiekvienai iš lygų, kuriai šiame sezone atstovauja buvę klubų jaunių komandų žaidėjai, buvo priskirtas reitingo balas, padėjęs skaičiuojant bendrą „Žalgirio“, „Real“ ir „FC Barcelona“ organizacijų jaunimo sistemų koeficientą. Lygų suskirstymas pagal reitingo balą buvo toks (kuo mažesnis balas, tuo aukštesnė lyga):

LYGŲ REITINGO BALAI:

NBA lyga – 1 reitingo balas

Eurolyga – 1,5 reitingo balas.

„G lyga“, Europos taurė – 2 reitingo balai.

ACB, FIBA Čempionų lyga – 3 reitingo balai.

Turkijos lyga – 4 reitingo balai.

Graikijos lyga – 4,5 reitingo balai.

LNB Pro A (Prancūzijos) lyga – 5 reitingo balai.

BBL (Vokietijos) lyga – 5,5 reitingo balai.

ABA (Adrijos) ir Serie A (Italijos) lygos – 6 reitingo balai.

Izraelio krepšinio lyga – 7 reitingo balai.

LKL – 7,5 reitingo balai.

Lenkijos krepšinio lyga – 9 reitingo balai.

Likusios lygos – 10 reitingo balų.

Sudarius sistemą, liko paskutinis žingsnis – sudėti visus reitingo balus ir padalinti juos iš žaidėjų, gavusių balus skaičiaus. Taip buvo gautas koeficientas, kuris leido lygiavertiškai palyginti „Žalgirio“, „Real“ ir „FC Barcelona“ akademijų efektyvumą 2024–2025 m. sezono kontekste.

Reikia pridurti, kuo gautas koeficiento balas mažesnis, tuo jis rodo didesnę kokybę, t. y. daugiau aukščiausiame lygyje funkcionuojančių krepšininkų.

Tyrimo rezultatai: „Real“ koeficientas

Pradėkime nuo Madrido „Real“. „Karališkasis“ klubas tapo šio tyrimo lyderiu. Koeficiento kartelę „Real“ leido pakelti du NBA (1 balas) žaidžiantys buvę klubo auklėtiniai: Luka Dončičius (Los Andželo „Lakers“) ir Tristanas Vukčevičius (Vašingtono „Wizards“).

Eurolygoje (1,5 balo) ką tik pasibaigusiame sezone žaidė 10 buvusių „Real“ jaunių komandų žaidėjų: Declanas Duru („Real“), Mitaras Bosnjakovičius (Belgrado „Partizan“), Hugo Gonzalezas („Real“), Eli Ndiaye („Real“), Juanas Nunezas („FC Barcelona“), Matteo Spagnolo (Berlyno ALBA), Usmanas Garuba („Real“), Mario Nakičius (Belgrado „Partizan“), Žiga Samaras (Berlyno ALBA) ir Willy Hernangomezas („FC Barcelona“).

Europos taurės (2 balai) lygmenyje žaidė vienas „Real“ akademijos atstovas – Massamba Diopas (Las Palmo „Gran Canaria“).

ACB ir FIBA Čempionų lygoje (3 balai) rungtyniavo 7 žaidėjai: Konstantinas Kostadinovas (Tenerifės „Lenovo“), Amaras Sylla (Bilbao „Basket“), Felipe Dos Anjosas (Andoros „MoraBanc“), Santi Yusta (Saragosos „Casademont“), Jonathanas Barreiro („Unicaja“), Emanuelis Cate (Manresos BAXI) ir Melwinas Pantzaras (Bilbao „Basket“).

Dar 6 žaidėjai žaidė įvairiose Europos lygose (10 balų): Sani Campara (Bosnijoje ir Hercegovinoje), Mihailo Jovičičius (Serbijoje), Domagojus Proleta (Kroatijoje), Andrejus Magdevskis (Šiaurės Makedonijoje), Ismaelis Herrero (Islandijoje) ir Borisas Tisma (Kroatijoje).

Iš viso – 26 aukščiausiam lygiui „Real“ akademijos paruošti žaidėjai.

Išvestas „Real“ talentų žaidimo aukščiausiame lygyje efektyvumo koeficientas: 3.85.

Tyrimo rezultatai: „FC Barcelona“ koeficientas

„Real“ skaičių turime. Persikelkime į kitą Ispanijos vietą – Kataloniją.

„FC Barcelona“ akademija turėjo vieną atstovą NBA lygoje (1 balas) praėjusiame sezone – Memfio „Grizzlies“ klubo aukštaūgį Santi Aldamą.

Eurolygos (1,5 balo) atstovai buvo tik du: Mario Hezonja („Real“) ir Luka Šamaničius (Vitorijos „Baskonia“).

Įdomu tai, kad nė vieno „FC Barcelona“ akademijos atstovo iš 2012–2024 m. Eurolygos jaunių komandų sudėčių šiame sezone nebuvo Europos taurės komandose.

Net 16 „FC Barcelona“ akademijos žaidėjų šiame sezone žaidė Ispanijos lygoje arba FIBA Čempionų lygoje (3 balai): Oriolas Pauli (Lleidos „Forca“), Ludvigas Hakansonas (Mursijos UCAM), Jaume Sorolla (Manresos BAXI), Atoumane‘as Diagne (La Korunjos „Leyma Basquet“), Ericas Vila („Rio Breogan“), Aleixas Font (La Korunjos „Leyma Basquet“), Rodionas Kurucas (Mursijos UCAM), Sergi Martinezas (Žironos „Basquet“), Agustinas Ubalis (Granados „Coviran“), Michaelis Caicedo (Lleidos „Forca“), Ibou Badji (Tenerifės „Lenovo“), Rafa Villaras (Lleidos „Forca“), Aaronas Ganalis (Andoros „MoraBanc“) ir Jamesas Nnaji (Žironos „Basquet“).

Vienas „FC Barcelonos“ akademijos auklėtinis žaidė Graikijos lygoje (4,5 balo): Pavle Titičius (Pirėjo „AO Paleo Falirou“).

Vienas krepšininkas, praeityje žaidęs Katalonijos sostinės Eurolygos jaunių komandoje, šiame sezone rungtyniavo Prancūzijoje (5 balai): Tomas Digbeu (La Rošelės „Union“).

O štai „FC Barcelona“ jaunių komandos marškinėlius vilkėjęs Arnas Velička žaidė Vokietijoje (5,5 balai) – Braunšveigo „Loewen“ klube.

Dar 8 buvę „FC Barcelona“ akademijos žaidėjai rungtyniavo įvairių šalių aukščiausiose lygose (10 balų): Aleksandras Žigulinas (Kazachstanas), Nicholas Spiresas (Švedija), Marcas Garcia (Slovėnija), Stefanas Peno (Serbija), Andrija Marjanovičius (Serbija), Nikola Žižičius (Juodkalnija), Harisas Bratanovičius (Belgija) ir Andreasas Holstas (Danija).

Iš viso – 29 profesionaliai aukščiausiame lygyje žaidžiantys žaidėjai.

Išvestas „FC Barcelona“ talentų žaidimo aukščiausiame lygyje efektyvumo koeficientas: 4,96.

Tyrimo rezultatai: „Žalgirio“ koeficientas

Panarstykime ir „Žalgirio“ jaunių komandų žaidėjų dabartines karjeros stoteles.

Aukščiausiame lygyje (1 balas) turėjome vieną buvusi jaunąjį žalgirietį – Isaiah Hartensteiną (Oklahomos „Thunder“).

Eurolygoje (1,5 balo) šiame sezone ant parketo pasirodė 6 „Žalgirio“ sistemos auklėtiniai: Marius Grigonis (Atėnų „Panathinaikos“), Lukas Lekavičius („Žalgiris“), Laurynas Birutis („Žalgiris“), Rokas Jokubaitis (Tel Avivo „Maccabi“), Mantas Juzėnas („Žalgiris“) ir Dovydas Buika („Žalgiris“).

Europos taurės lygmenyje (2 balai) taip pat žaidė 7 buvę jaunieji žalgiriečiai: Kristupas Žemaitis (Vilniaus „Wolves“), Arnoldas Kulboka (Vilniaus „Wolves“), Martynas Varnas (Panevėžio „Lietkabelis“), Justinas Marcinkevičius (Vilniaus „Wolves“), Grantas Vasiliauskas (Panevėžio „Lietkabelis“), Mantas Rubštavičius (Panevėžio „Lietkabelis“) ir Dominykas Stenionis (Panevėžio „Lietkabelis“).

ACB ir FIBA Čempionų lygoje (3 balai) šiame sezone rungtyniavo 4 buvę „Žalgirio“ sistemos auklėtiniai: Tomas Dimša (Saragosos „Casademont“), Martynas Echodas („Manisa“), Gytis Masiulis (Vilniaus „Rytas“) ir Ignas Sargiūnas (Vilniaus „Rytas“).

Turkijos lygoje (4 balai) – vienas buvęs „Žalgirio“ Eurolygos jaunių komandos žaidėjas: Martynas Sajus (Biujukčemedžės „Basketbol“).

Vokietijos lygoje (5,5 balo) šiame sezone žaidė Arnas Velička (Braunšveido „Loewen“). Taigi šis žaidėjas balų uždirbo tiek „Žalgiriui“, tiek „FC Barcelonai“.

12 žaidėjų, žaidusių „Žalgirio“ jaunių komandoje Eurolygos turnyre, rungtyniavo LKL čempionate (7,5 balo): Laurynas Beliauskas (Utenos „Juventus“), Eimantas Stankevičius („Šiauliai“), Lukas Uleckas („Šiauliai“), Marius Valinskas („Šiauliai“), Vitalijus Kozys (Kėdainių „Nevėžis“), Martynas Arlauskas (Jonavos „CBet“), Erikas Venskus (Jonavos „CBet“), Matas Repšys (Klaipėdos „Neptūnas“), Radvilas Kneižys (Klaipėdos „Neptūnas“), Džiugas Slavinskas (Panevėžio „Lietkabelis“), Aleksas Bieliauskas (Kauno „Žalgiris“) ir Mantas Laurenčikas (Kauno „Žalgiris“).

Dar 4 krepšininkai rungtyniavo įvairių šalių aukščiausiame čempionate (10 reitingo balų): Kentas Kaarelis-Vene (Estija), Justas Tamulis (Islandija), Paulius Valinskas (Serbija) ir Volodymyras Markovetskis (Azerbaidžianas).

Iš viso profesionaliame krepšinyje rungtyniauja 36 buvę „Žalgirio“ jaunių Eurolygos komandų žaidėjai.

Skaičiuojame „Žalgirio“ jaunimo sistemos efektyvumo koeficientą: 4,88.

Palyginimas ir išvados

Suvedę visą informaciją gauname trijų klubų koeficientus. Geriausiai atrodo „Real“ koeficientas (3,85). „Žalgiris“ – antras (4,88), o „FC Barcelona“ – trečia (4,96).

Natūralu, kad visi trijų komandų jaunimo sistemos daugiausiai krepšininkų išaugino vietinėms lygoms. Tai ypač svarbu Ispanijos krepšinyje, kur žaidėjas, net ir neturintis tos šalies pilietybės, laikomas vietiniu krepšininku, pakankamai metų praleidęs klubo jaunimo sistemoje.

„Žalgiris“ lenkia „Real“ ekipą pagal pačiame aukščiausiame lygyje (NBA, Eurolyga ir Europos taurė) žaidžiančių krepšininkų skaičių – 14 prieš 13. „FC Barcelona“ atveju – tik 3.

„Real“ atsigriebia parengusi daugiau profesionalų Ispanijos, FIBA Čempionų lygos turnyrams ir mažiau – įvairių šalių aukščiausiems čempionatams.

Tiesa, „Žalgiris“ lenkia Ispanijos grandus pagal profesionalų krepšiniui paruošiamų žaidėjų procentą.

„Žalgiryje“ 2012–2024 m. Eurolygos jaunių komandose žaidė 113 krepšininkai, iš kurių šiame sezone aukščiausiame profesionaliame lygyje žaidė 36 žaidėjai. Taigi aukščiausio lygio profesionalais tapo 31,9 proc. jaunių turnyro lygmenyje žaidusių krepšininkų.

„Real“ gretose tame pačiame laikotarpyje žaidė 84, o šiame sezone aukščiausiame profesionaliame lygyje žaidė 26 krepšininkai. Procentas – 31.

„FC Barcelona“ gretose tame pačiame laikotarpyje žaidė 98 krepšininkai, o iš jų šiame sezone aukščiausiame profesionaliame lygyje – 29. Aukščiausio lygio profesionalais tapo 29,6 proc. žaidėjų.

Taigi „Žalgiris“ aukščiausiam profesionalų lygiui procentaliai paruošė daugiau žaidėjų.

„Iš šalies mūsų jaunimo programa gal ir neatrodo tokia didelė ar garsi kaip „Real“ ar „FC Barcelona“ klubų, tačiau pažvelgus į skaičius tampa aišku – galime lygiuotis su prestižiškiausiomis Europos akademijomis.

Tai geras rezultatas, bet tikrai – ne riba. Kasmet keliame sau kartelę dar aukščiau. Aišku, tokie skaičiai gali kisti – vienais metais geresnius rodiklius turi vieni, kitais – kiti, bet tai nekeičia esmės: koeficientai rodo, kad esame labai arti vieni kitų, o tai tik dar labiau įkvepia nesustoti ir judėti pirmyn“, – savo išvada po tyrimo dalijosi A.Gopenas.

Studentų krepšinis

Kitas neabejotinai svarbus akcentas – talentų persikėlimas į NCAA. Nuo 2021 m. pasikeitus JAV koledžų asociacijos taisyklėms ir priėmus NIL (Name, Image, Likeness) taisyklę, talentai pretenduoja į solidų atlyginimą žaisdami NCAA universitetuose.

Vis daugiau 18-os metų sulaukiančių Europos krepšinio akademijos žaidėjų keliasi už Atlanto, kur tęsia savo karjeras. Klubai sutartyse su jaunuoliais įtraukia taisykles išlaikyti pirmenybę į juos pasibaigus studijų metams.

„Žalgiris“, „Real“ ir „FC Barcelona“, žinoma, susidūrė su šiomis tendencijomis.

Šiame sezone koledžų krepšinyje (NCAA, NAIA, NCAA-2 U-SPORT) žaidė 22 „Žalgirio“ sistemoje žaidę talentai.

„Real“ atveju tokių buvusių akademijos žaidėjų šiame sezone buvo 11. „FC Barcelona“ šiame sezone turėjo 7 savo akademijos atstovus studentų krepšinyje už Atlanto.