G. Maldūnas neatsisako medalių ambicijos: „Visada esame alkani“

LKL, kurią remia „Betsson“ / R. Lukoševičiaus nuotr.

Panevėžio „Lietkabelis“ (13-13) sudėtingame sezone pagaliau išgyvena kiek pozityvesnį laikotarpį. Nenado Čanako kariauna fiksuoja trijų pergalių seriją, kuri – iškalbingas faktas – yra ilgiausia tokia panevėžiečių atkarpa šiame LKL, kurią remia „Betsson“, sezone.

Negana to, visi trys laimėjimai buvo triuškinantys: +25 prieš „Gargždus“, +33 prieš Kėdainių „Nevėžį-Paskolų klubą“ ir +22 prieš Utenos „Juventus“. Iki šios sėkmingos atkarpos „Lietkabelio“ bendras įmestų-praleistų taškų santykis sezone buvo tik +9, o dabar siekia jau +89 taškus.

„Lietkabelio“ atgimimą galima datuoti nuo dar anksčiau. Citadele KMT bronzą iškovojusi komanda nuskynė dvi pergales ir trissyk paeiliui suklupo, tačiau net ir šiuose pralaimėjimuose buvo galima įžvelgti bent krislelį pozityvo. „Rytui“ nusileista tik po Igno Sargiūno stebuklingų 43 taškų, „Neptūnui“ pralaimėta po pratęsimo, o „Žalgirį“ pavyko nusivesti į lemiamų minučių kovą.

Reguliariajame sezone likus šešioms dvikovoms, „Lietkabelis“ kabinasi į paskutiniuosius šansus pakovoti dėl vietos ketvertuke ir namų pranašumo ketvirtfinalyje. Tiesa, tą padaryti bus neįtikėtinai sunku – priekyje žengiantys „Šiauliai“ (15-12) ir „Neptūnas“ (16-10) turi ne tik kelių pergalių rezervą, bet ir tarpusavio pranašumą prieš „Lietkabelį“ – panevėžiečiai pralaimėjo visas šešias dvikovas prieš minėtas ekipas.

Tačiau, kaip rodo N. Čanako eros istorija, pavasarį atkutusi Panevėžio komanda niekam atkrintamosiose nebus lengvai įkandamas saldainiukas. Tai – vyriausia lygos komanda („Lietkabelio“ žaidėjų amžiaus vidurkis siekia 28,3 metų), nuo 2019-ųjų nė sykio neapleidusi medalininkų gretų LKL, kurią remia „Betsson“, pirmenybėse.

Bene paskutinė proga įnešti intrigos į turnyrinės lentelės viršutinės pusės išsidėstymą Panevėžio klubo laukia jau šįvakar, kuomet „Lietkabelis“ namuose priims būtent besivejamus klaipėdiečius. Rungtynes nuo 19 val. tiesiogiai transliuos BTV televizija ir „Telia Play“.

Itin svarbus N. Čanako instrumentas pergalingame ruože buvo Gabrielius Maldūnas. Neseniai 33-ąjį gimtadienį paminėjęs vidurio puolėjas trejų rungtynių atkarpoje fiksavo 7,7 taško, 10 atkovotų kamuolių, net 4,7 rezultatyvaus perdavimo ir 17,3 naudingumo balo statistiką, pagal pastarąjį rodiklį savo klube nusileisdamas tik Pauliui Danusevičiui (23 naud. bal.).

Nors veterano skaičiai, žvelgiant iš viso sezono perspektyvos, nėra verčiantys iš koto (6,2 tšk., 5,1 atk. kam., 1,7 rez. perd., 10,2 naud. bal.), jis čempionate yra vienas lyderių pagal netradicinius, bet iškalbingus rodiklius, kuriuos atskleidžia „Genius IQ“ pažangios statistikos platforma. Tai – atsitvėrimo sėkmės ir varžovų metimų apsunkinimo faktoriai.

Apie visa tai ir dar daugiau rungtynių dieną portale LKL.lt – pokalbis su „Lietkabelio“ senbuviu.

– Gabrieliau, kalbamės bene pozityviausiu sezono momentu „Lietkabeliui“ – pirmąkart LKL, kurią remia „Betsson“ fiksuojate trijų pergalių seriją. Ar nuotaikos komandoje irgi atitinkamai geriausios iki šiol?

– Aišku, visos pergalės visada atneša pozityvumo, nesvarbu prieš ką laimėjus. Aišku, galbūt šiek tiek pozityviau buvo po Citadele KMT iškovotų medalių, bet dabar irgi viskas gerai.

– Pergalės buvo pasiektos ne per vargus, o triuškinant oponentus. Kas lėmė tokį pergalių užtikrintumą? Galbūt, kaip mėgsta sakyti treneriai, pavykdavo išlaikyti koncentraciją visas 40 minučių?

– Kiek aš esu „Lietkabelyje“, tikrai retai būna tokių lengvų pergalių. Pagavome gerą ritmą ir viskas gerai gavosi. Galbūt ir varžovams tomis dienomis ne taip pasisekdavo, kaip dažniausiai pasiseka. Sėkmė kažkiek padėdavo, bet visi po truputį savo rolėse pagauna tą ritmą. Džiaugiamės, kad tokia gera rungtynių serija gavosi, ir tikimės tai išlaikyti toliau.

– Treneris N. Čanakas ilgą laiką spaudos konferencijose nerasdavo atsakymų komandos problemoms. Ar dabar, pergalingame laikotarpyje, jo komunikacija pasikeitusi? Ar atsirado daugiau užtikrintumo ir pozityvo?

– Trenerio santykiai su mumis niekada nebuvo negatyvūs. Gal tiesiog jam nepasisekdavo paspausti tinkamų mygtukų tam tikriems žaidėjams, nežinau, kaip tą paaiškinti, bet treneris visada tikėjo mumis ir mes tikime juo. Dabar galbūt šiek tiek dar labiau paspaudė mus ir rezultatas yra geras. Trenerio nepasitikėjimo niekada nejautėme, kad jis būtų kur nors dingęs, net kai buvo pralaimėjimai. Visi visada tikėjome juo, kartais kažkas nesigaudavo, bet tikrai nejautėme jokio negatyvumo iš jo pusės.

– Tavo paties paskutinė atkarpa taip pat itin solidi kovos po krepšiais prasme – per tris pergales fiksavai 10 atkovotų kamuolių vidurkį. „Genius IQ“ įrankis leidžia iš dalies paaiškinti šiuos skaičius, nes rodo, jog pagal sėkmingus atsitvėrimus šiemet esi lygos lyderis. Ar tai veteraniška uoslė, ar kokie nors kiti veiksniai?

– Nežinau, galbūt veteraniška uoslė, žinojimas, kur būti, kaip pasitverti. Branda ateina su metais, su patirtimi. Kartais sezono metu gal ir nenukrisdavo tiek tų kamuolių, bet pasirodo, kad gerai atsitveriu, tai bent kažkiek pozityvo. Šioje atkarpoje, manau, svarbus ne tiek mano atsitvėrimas, kiek aš puolime atkovoti kamuoliai (G. Maldūnas per pastarąsias trejas rungtynes puolime sugriebia po 5,3 kamuolio – aut.). Tiesiog stengiuosi eiti ant kiekvieno kamuolio, nesvarbu kokios rungtynės. Kartais nenukrenta kamuolys į tavo pusę, kartais nukrenta. Pastangos metai iš metų yra vienodos, bet kartais labiau pasiseka, kartais mažiau.

– Kitas itin įdomus rodiklis – varžovų metimų apsunkinimas. „Genius IQ“ platforma sako, kad tau pavyksta itin apsunkinti puolančio žaidėjo galimybes pataikyti. Jei tave lygintume su NBA žaidėjais, tarp jų rikiuotumeisi antras – geriau už Atlanto tą atlieka tik Joelis Embiidas. Kas, tavo nuomone, padeda tau tą padaryti?

– Irgi labai įdomi statistika. Gal ir nesimato mano to galūnių ilgio, bet mano rankos visai ilgos. ,ano ūgis – 204 cm, bet ištiestų rankų ilgis – apie 212 cm. Tas irgi padeda. Gal blokų neuždedu per daug, bet pavyksta daryti įtaką varžovų metimams kitais būdais. Nežinau, kokia anksčiau būdavo mano statistika šioje grafoje, bet nėra taip, kad jaustųsi, jog šiemet kažką geriau darau. Gal veteraniška uoslė gali padėti pasąmonėje.

– Sugrįžtant prie komandos reikalų, verta paminėti, kad dar iki pergalingos serijos taip pat rungtyniavote solidžiai. Galbūt būtų galima grįžti dar iki Citadele KMT bronzos medalio – ar ten įvyko tas lūžis?

– Sunku pasakyti. Kaip sakiau pradžioje, nesvarbu kokie rezultatai buvo, visi vis tiek tikėjome treneriu, nes žinome, ką jis gali ir ką duoda. Labai tikėjomės laimėti Citadele KMT pusfinalį prieš „Rytą“, bet ir ten buvo Sargiūno šou – tritaškius stebuklingai pataikė. Nepavyko užsikabinti, bet pavyko už „Neptūno“. Gal „Neptūnas“ ne su tokia energija išėjo, tai mums pasisekė užsikabinti ir vėl pagauti tą geresnę atkarpą. Nežinau, iš kur prieš „Neptūną“ tokia ekstra motyvacija ir energija tada atsirado, bet džiugu, kad pavyko. Po to vėl buvo trys pralaimėjimai iš eilės, bet jie visi buvo paaiškinami. Džiaugiamės, kad kažkas pozityvėja.

– Traumos, kaip įprasta pastaraisiais metais, „Lietkabelio“ šiemet neaplenkė, teko ne sykį ieškoti papildymų, keisti traumuotus žaidėjus, įvedinėti juos į rikiuotę iš naujo. Ar dabar šios bėdos išspręstos bent iki tokio lygio, kad tai nebėra didžiulis galvos skausmas?

– Kaip matote, vis tiek kiekvienose rungtynėse dar vis nesurenkame dvylikos žaidėjų, tai bėda vis dar egzistuoja. Visame sporte tų traumų dabar pilna, nesvarbu, ar krepšinis, futbolas, Lietuva ar Europa. Visur tendencijos tokios, kad traumų niekas neišvengia. Nežinau, ar intensyvumas išaugo, ar tvarkaraštis beprotiškas. Ne mes vieninteliai su tomis bėdomis susiduriame, čia jau didesnėms galvoms reikia daryti sprendimus.

– Galiausiai darosi panašu, kad „Lietkabelis“ ir vėl bunda pavasarį. Per tiek metų, kiek pats esi komandoje, ir kiek kartu yra N. Čanakas, ar įžvelgi paralelių, pasikartojančių veiksnių, kurie leidžia pasiekti tą kokybinį šuolį tada, kai to labiausiai reikia?

– Paskutiniai trys-keturi sezonai labai panašūs. Europos taurėje labai sunkiai renkame pergales sezono metu, kelionės nėra lengviausios, varžovai stiprūs, bet tos kovos mus gerai užgrūdina. Galbūt neturime tiek treniruočių sezono metu, kad galėtume tvirtai susilipdyti, bet tos kovos Europos taurėje tikrai padeda, nes gauni pažaisti prieš kitokio stiliaus varžovus, žaidėjus, trenerius ir kultūras. Tas padeda susiformuoti kaip komandai. Tas užtrunka, ir kovo-balandžio mėnesiais jau po truputį įgauname geresnę formą ir susižaidimą. Žaidėjai „Lietkabelyje“ neužsibūna, tad mes, senbuviai, bandome padėti kitiems, bet vis tiek geriausiai susižaidi tiesiog žaisdamas. Sezono metu mums būna sunku, nes viską reikia pradėti iš naujo, todėl susižaidžiame tik sezono gale.

– Reguliariojo sezono pabaigoje vis dar turite šansų pakovoti dėl ketvertuko, bet tą padaryti bus itin sunku, nes neturite tarpusavio pranašumo nei prieš „Šiaulius“, nei prieš „Neptūną“. Ar vis dar matote tai, kaip realų tikslą, ar į tai nebėra verta koncentruotis?

– Visi matome situaciją turnyrinėje lentelėje, tikrai nėra lengva. Kovosime iki pat paskutinių rungtynių. Pernai buvo panaši situacija, kai ilgą laiką buvome penktoje vietoje, bet paskui įšokome į trečią, nes palankiai susiklostė situacija. Šiemet tą padaryti bus sunkiau, bet stengiamės. Visa koncentracija yra į mus pačius, nes jeigu nežaisime savo žaidimo, galime pamiršti ketvertuką. Koncentracija į save – nesvarbu iš kurios vietos eisime į atkrintamąsias, kovosime dėl aukščiausių tikslų.

– Kiek realu, kad laukia sunkiausias ketvirtfinalio etapas per pastarąjį laikotarpį? Turėjote sunkių serijų prieš „Juventus“, bet šiemet tikėtina susitikti su „Šiauliais“ ar „Neptūnu“, prieš kuriuos kol kas sunkiai sekasi rinkti pergales.

– Labai sunku pasakyti. Turėjome seriją su „Juventus“, kur tik paskutinę sekundę patekome į kitą etapą – irgi labai sunku buvo, neturėjome namų aikštės pranašumo, bet pavyko. Šiemet, išskyrus „Žalgirį“, bet kas gali nugalėti bet ką. Nesvarbu, ar žaisi išvykoje, ar namie, viskas priklausys nuo tų kelių rungtynių. Svarbu ketvirtfinalyje pagauti geriausią formą, o laikas parodys.

– Esate vyriausia lygos komanda, turite patyrusių, vienas kitą puikiai pažįstančių, sugrįžusių žaidėjų. Kiek visa tai prideda ramybės ir užtikrintumo, kad lemiamu metu viskas galiausiai ir vėl bus gerai?

– Kažkiek taip, bet ramybės nebūna, kol nelaimi. Gali būti pasiruošęs kiek nori, bet vienos rungtynės, kuomet kažkam nepakris ir sezonas baigtas. Visada yra jauduliukas. Turime vienus vyriausių žaidėjų, tai tikrai padeda. Po truputį susižaidžiame, legionieriai irgi pagauna geresnį ritmą. Amžius ir patirtis mums bus tik į naudą.

– Svarstant hipotetiškai, ar „Lietkabeliui“ po šitiek iškovotų medalių būtų didelė tragedija šiemet likti be jų?

– Tragedija – labai stiprus žodis. Žiūrint į visą kontekstą ir biudžetus, „Lietkabelis“ nėra Top-3 komanda pagal finansus. Mes niekada nebuvome tarp favoritų. Visi klijuoja tą etiketę, bet realiai mes atsiliekame nuo kitų komandų. Medalio nelaimėjimas nebūtų tragedija, tiesiog būtų liūdna, nes visada tikiesi laimėti. Viskas turi pradžią ir pabaigą. Visada kovosime tik dėl medalių, toks yra „Lietkabelis“ – visada esame alkani.

– Neseniai minėjai 33-ąjį gimtadienį, tad karjera neišvengiamai artėja prie pabaigos. Turint omenyje, kad N. Čanakas kurį laiką dar treniruos „Lietkabelį“, ar pats dar svarstai, kad gali tekti keisti komandą, ar jau dabar galėtum pasakyti, kad būtent gimtajame mieste ir užbaigsi savo karjerą?

– Sportas yra nenuspėjamas, niekada negali žinoti, kur atsidursi. Negaliu pasakyti, ar baigsiu čia karjerą. Niekas neaišku, viskas priklauso ne tik nuo manęs. Panevėžys visada bus mano namai, o kiek aš čia būsiu reikalingas – žiūrėsime. Svarbu, kad viskas baigtųsi gražiai ir išeitume aukštumoje.

– Pabaigai, palieskime artimiausių rungtynių temą. „Neptūną“ šiemet pavyko įveikti tik Citadele KMT mažajame finale. Kas labiausiai įsimena iš rungtynių su šia komanda? Kokias Citadele KMT sėkmės istorijas reikėtų pakartoti norint ketvirtosios pergalės iš eilės?

– Per Citadele KMT labiausiai padėjo mūsų energija ir agresyvumas. Galbūt jie to nesitikėjo, nes pirmosiose dvejose sezono rungtynėse prieš juos nebuvome tokie aktyvūs. Jų žaidimas nėra paslaptis – viskas eina per Lomažą ir Veličką, tai svarbiausia su jais susitvarkyti. Tada Velička turėjo traumą, tai mums kiek pagelbėjo. Norint pergalės, reikia eiti tuo pačiu keliu, galvoti apie save, o ne apie varžovus.

LKL.lt