Eurolyga patvirtino 10 metų strategiją: žada klubams išdalinti 3,4 mlrd. eurų

Eurolyga pristatė ambicingą dešimties metų verslo planą, pagal kurį per šį laikotarpį turnyro klubams numatoma paskirstyti 3,4 mlrd. eurų, o bendrą lygos ir jai priklausančių klubų vertę tikimasi padidinti iki 13,38 mlrd. eurų.

Eurolygos komercinio turto bendrovės (ECA) 13 akcininkų klubų patvirtintame plane numatytas komercinių pajamų augimas, galimybė plėsti turnyrą ir didesnis dėmesys finansiniam tvarumui.

Pagal numatytą planą, per artimiausią dešimtmetį Eurolygos klubams iš komercinės veiklos pajamų turėtų būti paskirstyta 2,2 mlrd. eurų.

Dar 1,2 mlrd. eurų tikimasi surinkti iš galimos turnyro plėtros ir naujų franšizių mokesčių.

Eurolyga taip pat kelia tikslą iki dešimtmečio pabaigos pasiekti 648 mln. eurų metines komercines pajamas. Per pastaruosius dešimt metų šios pajamos jau išaugo penkis kartus.

Svarbią verslo plano dalį sudaro galimybė plėsti Eurolygą. Šiuo metu, skelbiama, yra gauta 15 įpareigojančių pasiūlymų, kurių bendra vertė siekia 1,2 mlrd. eurų.

Plane numatyti du galimi plėtros etapai – 2027 ir 2031 metais. Tikimasi, kad naujų franšizių mokesčiai taptų papildomu finansavimo šaltiniu ir prisidėtų prie ilgalaikės turnyro bei jame dalyvaujančių klubų vertės augimo.

Šiuo metu Eurolygos licencijas turinčių klubų bendra vertė vertinama maždaug 1,8 mlrd. eurų, o pačios lygos – apie 1,4 mlrd. eurų.

Tikimasi, kad perėjimas prie franšizių modelio jau nuo 2026–2027 m. sezono padidins lygos ir klubų vertę 25 proc.

Per visą dešimties metų laikotarpį dabartinių licencijuotų klubų bendra vertė turėtų išaugti iki 5,4 mlrd. eurų – maždaug tris kartus daugiau nei dabar.

Tuo metu pačios Eurolygos vertė gali pasiekti 7,98 mlrd. eurų. Tai būtų 5,7 karto daugiau nei dabartinis vertinimas.

Sudėjus lygos ir klubų vertę, prognozuojama bendra suma siektų 13,38 mlrd. eurų.

Eurolyga siekia ne tik didinti pajamas, bet ir užtikrinti stabilesnę klubų finansinę padėtį.

Remiantis lygos skaičiavimais, šiuo metu finansiškai tvariai veikia maždaug 40 proc. licencijuotų klubų. Vienas iš strateginių tikslų – pasiekti, kad ilgainiui tokį veiklos modelį taikytų visi turnyro dalyviai.

„Pastaraisiais metais vis daugiau mūsų licencijuotų klubų pasiekė finansinį tvarumą – šiuo metu tokių yra 40 proc. Visi klubai finansinį tvarumą laiko svarbiausiu prioritetu, o dešimties metų verslo plane šiam tikslui skiriamas pagrindinis dėmesys“, – teigė Eurolygos finansų direktorius Xavi Puyada.

Jis taip pat pabrėžė, kad lygos ir klubų vertė sparčiai auga, o įgyvendinant numatytą strategiją šis procesas turėtų dar labiau paspartėti.

Anot X. Puyados, klubai ir toliau išlaikys nuosavybės teises į vertingą turtą, neprisiimdami papildomos rizikos ar investicinių įsipareigojimų.

Eurolyga taip pat ketina stiprinti finansinio sąžiningumo taisykles, kad klubai būtų skatinami kurti tvarius verslo modelius, tačiau kartu galėtų investuoti į svarbiausias savo veiklos sritis.

Tarp ilgalaikių prioritetų įvardijamos ir technologijos bei infrastruktūros plėtra.

Eurolyga planuoja plėtoti „Euroleague Basketball+“ platformą, kuri turėtų tapti svarbia Europos krepšinio skaitmeninės ekosistemos dalimi.

Taip pat įsteigta „VenueCO“ iniciatyva, skirta padėti klubams ir kitiems suinteresuotiems subjektams gauti finansavimą bei ekspertinę pagalbą statant naujas arenas, modernizuojant esamas sporto erdves ir efektyviau jas išnaudojant.

Eurolygos klubai jau demonstruoja teigiamus komercinius rezultatus. Per pastaruosius trejus metus vidutinės rungtynių dienos pajamos padvigubėjo, o komercinės pajamos išaugo 50 proc.

Naujasis dešimties metų planas turėtų padėti išlaikyti šią kryptį, didinti Eurolygos komercinę vertę ir užtikrinti stabilesnę klubų finansinę ateitį.

Krepsiniozinios.lt